Profsąjungos protestuos prie Seimo. 15min. nuotr.
15min. nuotr.
Ketvirtadienį Seime toliau svarstant socialinį modelį profsąjungos prie parlamento protestuos prieš garantijų mažinimą darbuotojams.

“Akcijos tikslas – įspėti politikus, kad mes gyvensime Lietuvoje, nežadame emigruoti, ir balsuosime, ir rinksime tuos politikus, kurie balsuoja, kaip yra priimtina darbuotojams”, – Eltai sakė Lietuvos profesinės sąjungos “Solidarumas” pirmininkė Kristina Krupavičienė.

Ketvirtadienį vyksianti protesto akcija iš kitų išsiskirs interaktyvia scena, kurioje Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijų ekspertai diskutuos apie socialinį modelį bei komentuos tiesiogiai Seime vykstantį posėdį, kuriame bus svarstomi darbuotojams aktualūs klausimai. Mitingo dalyviai turės žalias bei raudonas korteles, jų dėka galės balsuoti ir taip įvertinti Seimo narių sprendimus.

Akcijos metu taip pat bus apdovanoti labiausiai šalies darbuotojams “nusipelnę” Seimo nariai, protestuotojų vertinimu, savo iniciatyvomis ir veiksmais bloginantys dirbančių žmonių teises.

Profsąjungos, pasak “Solidarumo” pirmininkės”, pasisako prieš nenustatytos apimties darbo sutarčių įvedimą. Pagal tokias sutartis nebūtų iš anksto nustatytas darbo atlikimo laikas, tačiau darbuotojas įsipareigotų darbus atlikti darbdavio kvietimu, kuris turėtų būti pateiktas per 5 dienas iki darbo pradžios, tuo tarpu darbdavys įsipareigotų apmokėti už atliktą darbą. Minimali darbo trukmė, kurią turėtų išdirbti darbuotojas, būtų 8 val. per mėnesį.

K. Krupavičienė sako, kad tokioje situacijoje darbuotojas “nei pakartas, nei paleistas”.

Profsąjungos taip pat pasisako prieš siūlymą mažinti išeitines išmokas. Pagal Darbo kodekso projektą atleidžiamam darbuotojui turėtų būti išmokėta vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Pritarus Seimo narių Algirdo Syso ir Giedrės Purvaneckienės pataisai, atleidžiamam darbuotojui pagal Ilgalaikio darbo išmokų fondo įstatymo nustatytą tvarką papildomai būtų išmokama ilgalaikio darbo išmoka, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje: nuo daugiau kaip 3 iki 5 metų – vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio; nuo daugiau kaip 5 iki 10 metų – dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; nuo daugiau kaip 10 iki 20 metų – trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; daugiau kaip 20 metų – keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

Seimas jau anksčiau sutarė trumpinti įspėjimo terminus, kai darbuotojas atleidžiamas darbdavio iniciatyva nesant jo kaltės, kam irgi nepritaria profsąjungiečiai. Įspėjimo terminas būtų sutrumpinamas iki vieno mėnesio, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus – iki dviejų savaičių. Šie įspėjimo terminai būtų dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki 14 metų, ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip 5 metai, ir trigubinami neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip 2 metai.

Parlamentarai apsisprendė ir dėl išeitinės išmokos, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio valia. Tokiu pagrindu darbdavys turės teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, įspėjęs prieš penkias darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, primena ELTA.

Profsąjungoms nepatinka ir siūlymas 5 metais didinti privalomą stažą pensijai gauti. Jį siūloma didinti laipsniškai, kol 2027 metais jis pasieks 35 metus (šiuo metu nustatytas būtinasis stažas senatvės pensijai – 30 metų), nes nuo 2012 m. didinamas senatvės pensijos amžius (kol pasieks vyrų ir moterų 65 metus).

Profesinėms sąjungoms, pasak K. Krupavičienės, nėra aišku ir, kaip turėtų bendradarbiauti profsąjungos su privalomosiomis darbo tarybomis, kurias ketinama įvesti.

trecias brolis
Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments

Rekomenduojami video: