Autorė gimė Petriškių kaime (Molėtų r.). Nuo pat vaikystės ji labai norėjo piešti, svajojo ir apie medicinos seselės profesiją, tačiau atvykusi į Kauną atrado pašaukimo kelią. Čia lankė keturmetę vakarinę suaugusiųjų dailės mokyklą, kurioje dėstė garsūs dailininkai.
Dirbdama Kauno kunigų seminarijoje, kūrybai ištaikydavo tik laisvadienius. Išėjusi į pensiją, grafikė nesėdi sudėjusi rankų. Jos kūrybinė virtuvė ypač aktyvi žiemą, o pavasarį ji traukia į gimtąsias vietas. Balninkuose turi nedidelę trobelę, iki pat rudens ten ji prižiūri gėlynus, daržus, bendrauja su žmonėmis ir gamta. Taip kūrėja sudėlioja būsimųjų darbų apmatus. Be to, jos sodyboje rengiamos vasaros stovyklos, kuriose vaikai pamokomi dailės.
O. Pusvaškytė yra apdovanota „Aukso vainiku“, pelniusi Pauliaus Galaunės premiją. Nuo 1975 metų priklauso Tautodailininkų sąjungai, dalyvauja parodose, yra sukūrusi kone šimtą linoraižinių. Juose vaizduojami paukščiai ir gėlės, kunigaikščiai ir šventieji, tautosakos ir senųjų kaimo darbų siužetai.
Parodos kuratorius – Obelių Laisvės kovų istorijos muziejaus vedėjas Valius Kazlauskas.
