Penktąjį kartą Pauliaus Širvio poezijos mylėtojai rinkosi į jo tėviškę – Degučių kaimą netoli Aleksandravėlės. “Širviško ilgesio džiazas” – žodžio ir muzikos vakaras, kuriame skambėjo šio krašto meilės dainiaus eilės, pagal jo kūrybą sukurtos dainos, prisiminimai apie poetą.
Muzikantams sceną atstojo šieno kupeta.
Vakaro improvizacijos prie garuojančios arbatos puodelio “Arbatos” grupės muzikantas Andrius Zalieska – Zala prisipažino, jog jis pirmąjį kartą grojo tokioje neįprastoje aplinkoje – sceną muzikantams atstojo šieno kupeta.
Šalia paminklinio akmens P. Širviui pastatytas medinis suolelis. Jį išdrožęs skulptorius Gintaras Varnas siekė visus poezijos mylėtojus apkabinti beržo šaka… Prie suolelio vyko pirmieji poezijos skaitymai. Išvykstantys iš poeto tėviškės vylėsi, kad kūrybos suolelis stovės ilgai, niekas jo neišsineš, nesudegins…
Prie Degučių kapinių pastatyta nauja ženklinė lenta. Ją išdrožė medžio meistras iš Rokiškio Arijus Stočkus.
Vyko saugumo akcija “Saugūs į Degučius ir atgal!” – Aleksandravėlės bendruomenė visiems šventės dalyviams dovanojo atšvaitus, linkėjo saugumo kelyje.
Renginyje akcentuota, jog 2020 m. rugsėjį vienam garsiausių Lietuvos poetui P. Širviui sukanka šimtas metų, tačiau iki šiol nėra jam pastatyta paminklo. Kur toks paminklas turėtų stovėti – Rokiškio ar Zarasų rajone?
Geras renginys buvo ir reginys. Diskusijos apie paminklą Pauliui Širviui nebuvo, o tik vieno žiūrovo pamislijimas apie tai, neklaidinkit skaitytojų. J. Keliuočio bibliotekai tai didelis dėkui už kasmetinį renginį. Išradingai ir kūrybiškai dirbama viešojoje bibliotekoje.
Ačiū bibliotekai už gražų renginį.