V. Bičiūnaitės nuotr.
puodelis

Suolai liko… tušti

Kaitinant saulei, renginio pradžioje A. Veikšys šmaikštavo, kad jis ir šventę vedanti Nijolė Čirūnienė liks žvairi arba pavargusiais kaklo slanksteliais, mat dalyviams paruošti suolai erdvaus kiemo centre liko… tušti, nes visi susirinkusieji ieškodami atgaivos traukėsi į pavėsį, įsikūrė po didžiulės eglės šakomis. Pakėlus Lietuvos trispalvę, paskelbta šventės pradžia.

Po svečių šventinių kalbų kaimiškosios seniūnijos seniūnė Dalia Janulienė draugijai padovanojo Rokiškio miesto vėliavą, kuri tuojau pat buvo iškelta šalia trispalvės. Svečių dovanotos vaišės atsidūrė ant bendro stalo.

Nuo muzikos iki pirtelės

Neįgaliųjų draugijų nariai yra aktyvūs, mėgstantys saviraišką – tai liudijo kolektyvų gausa: koncertavo Pandėlio, Rokiškio „Bočių“ ir artrito klubo „Šypsena“, Panevėžio rajono „Juodvingės“, Visagino „Pušelės“ vokaliniai ansambliai, Ignalinos kaimo kapela „Putinėlis“, Obelių miesto kultūros darbuotoja Violeta Kazlauskienė, Širvintų armonikieriai, Utenos vokalinis-instrumentinis ansamblis „Vyturiai“.

Kiek atokiau nuo susirinkusiųjų kazliškėnai įkūrė dūminę pirtelę. Aplink ją netrūko sąmojo ir juoko – „besivanojantieji“ smagiai priėmė šią pramogą, tad beveik iki renginio pabaigos eilutėje rikiavosi po keletą žmonių. Kai kurie atėjo tiesiog pasiklausyti šnekių, linksmai bendraujančių Kazliškio moteriškių. Pirtelės principas paprastas: virš ugniakuro pakabintame puode smilksta įvairūs sausi kvapūs žolynai, tereikia virš jų palenkti veidą ir galvą užsidengti audeklu. Tuo metu nugara vanojama beržinėmis vantomis ir varomi „visi velniai“. Čia pat buvo galima pasivaišinti žolelių arbatomis. Pirmieji vanotis buvo pakviesti valdžios atstovai, neįgaliųjų draugijų vadovai, kiti svečiai. Atrakciją išbandę smalsuoliai aiškino: svarbiausia yra užsimerkti, kad akys neašarotų nuo dūmų.

(Daugiau – antradienio „Gimtajame…“)

 

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie