blank
Organizatorių archyvo nuotr.

Prie respublikinio pėsčiųjų žygio „Sėlių žemė“, skirto Piliakalnių metams, prisijungė ir Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijos keliaujantys geografai. Juos tradiciškai lydėjo mokytojas Algirdas Paliūnis.

Pirmąją dieną jaunimas nužygiavo 22 km. Pirmiausia aplankė Bradesių ąžuolą. O žygį pradėjo nuo Velikuškių piliakalnio „Sala“. Užlipus ant jo „išniro“ dar du piliakalniai, į kuriuos žygeiviai ketino kopti. „Visi trys piliakalniai sudarė gynybinį trikampį“, – sakė aštuntokė Akvilė Gasiūnaitė.

Akvilė prisiminė, kad anksčiau dažniausiai keliavo keliais ar žvyrkeliais, o šį kartą mokiniai turėjo įveikti miškų takus, ėjo pievomis, purvynais.

„Į kitą piliakalnį teko keliauti ilgiau, nei planuota, nes mūsų sudarytas maršrutas buvo apsemtas, o bristi reikėjo per didžiules balas bei nedidelius upelius. Miglė eidama giliai įklimpo į purvą, o išlipo be bato. Jį turėjo ištraukti draugė“, – pasakojo Akvilė.

Po visų sunkumų tūbeliečiai galiausiai pasiekė pirmąjį Velikuškių piliakalnį.

Į Bradesių piliakalnį  daugiausia žygiuota pievomis ir tikslą moksleiviai pasiekė nesunkiai.

Vėliau jaunimas su mokytoju keliavo Sartų apžvalgos bokšto link. „Iš pradžių klaidžiojome miškais, tad dauguma vaikų prisėmė batus. Galiausiai patekę ant lygaus kelio saugiai nužygiavome iki tikslo. Ten visi papietavome, pailsėjome, užlipome pasigrožėti vaizdu. Sukaupę jėgas grįžome į Kriaunų miestelį, pakeliui dar užsukę į kapines. Pabaigai užėjome į Kriaunų muziejų pasidomėti miestelio istorija. Taip baigę savo dieną grįžome į mokyklą. Visi atidžiai apsižiūrėjome, nes kelios mergaitės pastebėjo įsisegusių erkių. Vakare visi surengėme kvadrato varžybas“, – apie pirmąją žygio dieną pasakojo Akvilė.

Antrąją dieną jie keliavo į Obelius apie 20 km.

Pirmiausia sustojo prie Kriaunos upės, apžiūrėjo Pakriaunio statulą, kur buvo sugriuvęs tiltelis – juo tik drąsiausi bandė eiti. Priėjo ir Edvardo Tičkaus (jo vardu sovietmečiu buvo pavadinta Juozo Tumo-Vaižganto gimnazija, Senieji rūmai)) sodybą. „Kelionė buvo saulėta su mažais protarpiais lietaus. Nužygiavome prie sugriuvusio vandens malūno. Tam, kad prieitume arčiau vandens, reikėjo įveikti upelį. Čia tebuvo vienas kelias – šokinėti per akmenis. Miglė ir vėl paslydo bei įgriuvo į vandenį. Papietauti nusprendėme Obelių šilo mūšio vietoje, partizanų bunkeriuose. Iš ten leidomės į Antanašės dvarą, vandenyje pastebėjome kragų. Kelionės pabaigoje užsukome į Obelių muziejų“, – tęsė kelionės įspūdžius Akvilė.

Paskutinės dienos rytas buvo šaltas, bet giedras. Jaunimas turėjo aplankyti du objektus –   garsaus lietuvių dailininko Justino Vienožinskio sodybą-muziejų ir Piliakalnių piliakalnį. „Bet jų ieškodami tiek klaidžiojome, kad užtrukome pusę dienos. Dėl nuovargio bei kojų skausmo mūsų keliautojų „grandinė“ išsitęsė daugiau kaip per  kilometrą“, – pasakojo keliautoja.

Grįžę namo moksleiviai jautėsi laimingi – jie įveikė didelį išbandymą. „Mums taip skaudėjo kojas, kad buvo ir ašarų, ir griuvimų. Vos grįžę puolėme miegoti, nes kelionės metu tekdavo prigulti ant grindų. Pailsėję aptarėme įspūdžius bei savo savijautą. Šią kelionę vertiname puikiai, džiaugiamės savo ištverme ir įgyta patirtimi“, – sakė J. Tūbelio progimnazijos moksleivė A. Gasiūnaitė.

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: