Jaunimo nedarbas – viena opiausių problemų. Kaip rasti darbą, save pristatyti darbdaviui? Šie ir dar daugiau klausimų neretai kamuoja jaunus žmones, kurie, baigę mokyklą, dėl įvairių priežasčių taip ir nenusprendžia, kokia specialybė juos labiausiai domina. Neturi profesijos – neturi ir gero darbo. Ką daryti, ar Darbo birža gali padėti jaunam žmogui? Apie tai kalbamės su Panevėžio teritorinės darbo biržos Rokiškio skyriaus vedėju Virginijumi Strazdu ir projekto „Atrask save“ koordinatore Viktorija Būdvytiene.
Statistika „Noriu pažymėti, kad Rokiškio darbo birža didelį dėmesį skiria būtent jaunimo įdarbinimo reikalams, – pokalbį pradėjo vedėjas. – Mūsų rajone yra nemažai jaunimo, ieškančio darbo, t. y. nuo 16 iki 29 metų jauni žmonės registruoti Darbo biržoje. Tokių yra 305, o dalyvaujančių projekte „Atrask save“, kuris prasidėjo 2015 m. rugsėjo mėnesį, o startavo 2016 m. vasarą, – iki 200.“ Bendrame fone jaunimo nedarbas sudaro 5,6 proc. Per tris šių metų mėnesius Rokiškio darbo biržoje įsiregistravo 213 jaunuolių. Iš jų – 33,8 proc. merginų, 66,2 proc. vaikinų. Net 104 jauni rajono gyventojai neturėjo jokios profesijos. Baigę studijas į Darbo biržą kreipėsi 5 absolventai.
Galimybės išbristi iš nedarbo liūno Tam, kad jaunimas nebūtų tik nuolatinis Darbo biržos lankytojas, projektas „Atrask save“ siūlo motyvacines veiklas. Jų metu dėstytojai profesionalai skaito paskaitas, organizuojamos ekskursijos į įmones, kad jaunimas galėtų pamatyti ir susipažinti su konkrečiu darbu, darbo sąlygomis, taip pat lanko švietimo įstaigas. Projektas „Atrask save“, skatinantis jaunų žmonių motyvaciją, užimtumą, atkeliavo iš Europos Sąjungos – tai jaunimo garantijų iniciatyva. Jaunuolis per keturis projektinės veiklos mėnesius turi priimti sprendimą, ką jis toliau veiks: dirbs, mokysis ar savanoriaus. Pasak projekto koordinatorės V. Būdvytienės, per projekto užimtumo laikotarpį su jaunimo grupe planuojamos tolimesnės veiklos: ar jaunas žmogus vyks mokytis, ar įsilies į darbo rinką, o gal pats nuspręs kurti savo verslą. Šiame projekte gali dalyvauti jaunimas ir jau turintis profesiją, ir ką tik baigęs vidurinę mokyklą. Vienintelė sąlyga – tuo metu jis negali būti registruotas jokiuose mokymo sąrašuose, t. y. mokytis profesinėje mokykloje, universitete. Per keturis mėnesius Darbo birža privalo jaunuoliui suteikti tam tikrą paslaugų paketą: psichologo, teisininko, informacinių technologijų specialistų konsultacijų, supažindinti su švietimo sistema, darbo rinka. Pasak projekto vadovės, minėtame projekte dalyvauja 30 asmenų grupė, tarp jų yra visokių žmonių: vieniems tai tikrai įdomu, kiti į užsiėmimus galbūt ateina tik todėl, kad reikia ir nerodo didelio susidomėjimo. Nemaža dalis jaunimo išvyksta į užsienį: tokių yra apie 25 proc. Sėkmės istorijų yra apie 35 proc. Dirbant su jaunimu sudaromos tam tikros grupės. Viena grupė – nepasirengusiųjų darbo rinkai: neturinčių profesijos, nelabai žinančių, ko norėtų. Kita grupė – jau turinčiųjų profesiją. Pasak Darbo biržos specialisčių, labai svarbu jaunimą padrąsinti, suteikti jam pasitikėjimą savo jėgomis, nes dalis čia atėjusiųjų būna labai savimi nepasitikintys, abejojantys. Anot V. Strazdo, šis projektas yra vienas didžiausių kada nors Lietuvos darbo biržos vykdytų projektų. Jo vertė – daugiau kaip 30 milijonų eurų. Projekto dalyvis, sėkmingai užbaigęs projektą, t. y., jeigu projekto lankomumas ne mažesnis kaip 70 proc., gauna subsidiją įdarbinant – Darbo birža iki pusės metų pusė minimalaus atlyginimo moka darbdaviui. Jeigu jaunuolis nusprendžia mokytis, jam apmokamos ne tik studijos, bet ir apgyvendinimo išlaidos, mokama stipendija, kelionpinigiai. Projekto dalyviai jau pasinaudojo galimybėmis: šiemet mokytis profesijos išvyko 16 jaunuolių, konkrečioje darbo vietoje darbo įgūdžių mokosi 9, o 7 jaunuoliai įsidarbino ir jų darbdaviams buvo iš dalies subsidijuojama darbo vieta. „Jauni žmonės visur laukiami. Suvirintojų, šaltkalvių specialybės pačios paklausiausios, – sakė V. Būdvytienė. Šio projekto trečioji pakopa – savo verslo kūrimas. Greitu laiku norintieji kurti savo verslą ir sėkmingai įveikę prieš tai buvusius užsiėmimus gali tikėtis nemenkos subsidijos.
Plačiau skaitykite šeštadienio „Gimtajame…“
