Rokiškėnas Mantas Gilys iš vieno Italijos regiono į Rėzeknę (Latvija) balandžio pradžioje atgabeno kelias tonas pusantro metro lazdų. „Nesupratau, ką iš jų galima sumeistrauti. Maniau, kad šį krovinį užsakęs latvis tvers tvoras“, – apie neįprastą krovinį pasakojo rokiškėnas. Kai šį užsakymą latviui nugabeno, lazdų šeimininkas vairuotojui paaiškino, jog tai visai ne lazdos, o labai greitai augantys medžiai. Iš jų pjaunama mediena, tinkanti statyboms.
Keturiolika lazdų-medžių Mantas parsigabeno į Rokiškį ir jas pasodino rokiškėno Alberto Susnio darže. Po poros savaičių lazdos sužaliavo: sparčiai ėmė skleistis lapai: vienų – žali, kitų – bordo spalvos. Eksperimentas nustebino: be šaknų į dirvą sukištos „lazdos“ lapojo kur kas sparčiau nei įprasti medžiai, ėmė leisti šakas, nuo pat žemės apsipylė lapais.
Konsultacijos apie šiuos mūsų kraštui neįprastus augalus paprašyti Rokiškio urėdijos miškininkai sakė, jog tai gali būti greitai augančios hibridinės tuopos arba hibridinės drebulės.
Praėjusią savaitę urėdijoje seminare apie medynų genetiką dalyvavęs valstybinės Miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Česnavičius „Gimtajam…“ sakė, jog iš Italijos atgabentos lazdos-medžiai (hibridinės tuopos ir drebulės) – labai greitai augantys medžiai, kurių mediena naudojama padėklų gamybai. „Ji minkšta, daug minkštesnė nei Lietuvoje augančių medžių, labai tinka padėklams kalti, nes kalant vinis neskyla. Grindims, namų statybai ji netinkama, nes per minkšta“, – dėstė K. Česnavičius.
Kadangi jie be šaknų, pasodintus rekomenduojama tvirtai pririšti prie kuolų, kad stiprus vėjas ir gausiai želianti lapija „lazdų“ neišjudintų. Kiek per vasarą itališki augalai užaugs, kol kas tik spėliojama, nes sparta priklausys nuo mūsų klimato ir augalų sugebėjimo prie jo adaptuotis.
