Kaip teigia vienas iš šio sumanymo organizatorių Vytautas Šukys, šalia akmens atsiras informacinė lenta, kurios įrašas bylos apie L. Grigonio-Užpalio gimtinės vietą.
Dar gegužės 14–15 d. Laisvės kovų istorijos muziejuje Obeliuose vyko Lietuvos laisvės kovų įamžintojų sąskrydis, kuriame pranešimą apie Laisvės kovų sąjūdžio 1949 m. vasario 16-osios deklaracijos signatarą L. Grigonį-Užpalį skaitė Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos moksleivė Uršulė Tervydytė.
Pasibaigus sąskrydžiui, jo dalyviai lankėsi Pužonių kaime, kuriame 1908 m. gimė šis iškilus asmuo. Tuomet vieno renginio organizatorių archeologo dr. Vykinto Vaitkevičiaus žvilgsnis užkliuvo už sienos, suformuotos iš akmenų, per keletą dešimčių centimetrų iškilusios iš žemės paviršiaus. Didžiausias akmuo su įduba viduryje ir sudomino patyrusį archeologą-istoriką. Sąskrydžio dalyviai ne tik išklausė išsamų dr. V. Vaitkevičiaus pasakojimą apie tokio akmens atsiradimo istoriją, bet ir tradicijas, siekiančias pagonybės laikus – gilią senovę. Buvo paprašyta pasirūpinti šiuo išlikusiu istoriniu paveldu. Šiandien šis akmuo iš pirmųjų Pužonių kaimo gyventojų šventovės žymi netoliese esančią buvusios L. Grigonio-Užpalio sodybos vietą.
