Lietuvių išeivijos dailininkė, rašytoja ir poetė Marija Rima Tūbelytė-Kuhlmann dar menkai pažįstama Lietuvos visuomenei. 1923 m. lapkričio 2 d. ji gimė Kaune, užaugo garsių tarpukario Lietuvos politikos veikėjų – Juozo Tūbelio ir Jadvygos Tūbelienės – šeimoje, kuri artimai giminiavosi su prezidento Antano Smetonos šeima. Tūbelių šeimos statusas dar labiau išaugo 1929 m. rugsėjį, kai J. Tūbelis tapo ministru pirmininku ir šias pareigas ėjo beveik devynerius metus, iki 1938 m. kovo 24 dienos.
Nuo mažens Mariją supo tėvų ir jų svečių pokalbiai apie politiką ir šalies ateitį, šeimoje vyravo stiprus patriotizmas. Marijos pažintis su daile prasidėjo vaikystėje, kai motina J. Tūbelienė dukters piešimo pamokoms vesti pakvietė dailininką Petrą Kalpoką. Vėliau mergaitė susidomėjo literatūra, tad užaugusi planavo studijuoti lietuvių filologiją ir tapti rašytoja. Likimo smūgiai privertė Mariją ilgam pamiršti savo svajones. 1939 m. ji neteko tėvo, o 1940 m. birželį kartu su motina buvo priversta dėl sovietų okupacijos palikti namus ir pasitraukti į Vokietiją. Vėliau, padedamos prezidento A. Smetonos, jos gavo JAV vizas ir 1940 m. spalį atvyko į Ameriką.
M. R. Tūbelytė-Kuhlmann sukūrė daugiau nei 400 paveikslų, kuriuose tvyro ramybės ir taikos atmosfera, o turtingas ir ryškus koloritas džiugina žiūrovo akis. Ilgus dešimtmečius išgyventą tėvynės ilgesį dailininkė savo paveiksluose išreiškė kelio, vedančio į namus, motyvu. Jos sukurti peizažai, portretai bei natiurmortai eksponuoti Japonijoje, Taivane, JAV miestuose, turinčiuose dideles lietuvių bendruomenes: Klivlande, Los Andžele, Čikagoje ir Sent Pitersberge. Didelė dalis jos kūrinių pasklido po platų pasaulį privačiose kolekcijose.
Paroda veiks iki liepos 15 d.
