V. Bičiūnaitės nuotr.
Prie Dirdų

Ji prasidėjo pačių jauniausių duokiškėnų eisena. Jie prie scenos įnešė didžiulę trispalvę ir kartu su žiūrovais giedojo Tautišką giesmę. Neapsieita be „prozos“, t. y. padėkų rėmėjams ir kaimynams. Dalyviai buvo raginami aplankyti bendruomenių kiemelius, turgelius, pasmaguriauti skanėstais, pasidžiaugti Virginijaus ir Birutės Dapkų ūkio (Kamajų sen.) augintiniais, išbandyti jėgas kitose pramogose. Bendruomenės namuose veikė šimtmečio kiškių  paroda, kurių surinkta gerokai per šimtą, ir Jurgitos Mažeikienės japonų tapybos tušu ir pastelės darbų paroda. Pasveikinta ir žalumos vainiku papuošta varduvininkė Ona Giriūnienė.

Po „prozos“ baladžių vakare skambėjo muzika ir poezija. Jo vedėjos pusseserės Ugnė ir Vita Vigėlytės citavo poetą Justiną Marcinkevičių: „Poezija siekia išlupti daiktą iš širdies ir jo vietoje vėl įstatyti širdį“, ar tai įvyks – didele dalimi priklausys nuo mūsų nusiteikimo.“ Pirmieji pasirodė Duokiškio kultūros centro vokalinis ansamblis ir romantiškais dainuojamosios poezijos akordais prabilusios rokiškėnės Vilija Urbonienė ir Oksana Sadauskienė. Į sceną kilo ir dvynės Aurelija bei Viktorija Kanapeckaitės iš Juodupės, jūžintiškė Raminta Rimiškytė. Klausytojams vakaro atradimu tapo gitara skambinęs ir dvi savos kūrybos dainas atlikęs ūkininkas iš Kamajų Vilmantas, tik trečioji daina „atvežtinė“ – iš Žemaitijos, ją išmoko dar būdamas septintokas.

(Daugiau – antradienio „Gimtajame…“)

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie