blank
Dekanas, kun. Eimantas Novikas

Rytoj – Velykos, arba Kristaus Prisikėlimo šventė. Daugybė žmonių, švęsdami Velykas, nesuvokia ar ignoruoja tikrąją jų esmę. Rokiškio dekanas, kun. Eimantas Novikas (nuotr.) sako: jei švenčiame Velykas, o ne Kiaušinių dieną, reikia švęsti iš širdies, kad kiekvienas pajustume atsivėrimą, priimtume Jėzaus atsidavimą ir suvoktume Kristaus prisikėlimo paslaptį, kuri yra ir žmogaus amžinumo paslaptis. Dekaną E. Noviką kalbina „Gimtojo…“ korespondentė Aldona MINKEVIČIENĖ.

–  Krikščionių pasaulyje ši savaitė labai ypatinga. Nors daugelis mūsų švenčia Velykas, bet dažnas jų prasmę suvokia labai siaurai: dalyvavimas šeštadienio ir sekmadienio šv. Mišiose, margučiai ir šventinis stalas. Kokia Kristaus nukryžiavimo ir prisikėlimo paslaptis?

– Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų po nukryžiavimo. Kristaus prisikėlimo paslaptis yra ir žmogaus amžinumo paslaptis.

Prisikėlimo šventė sunkiai suprantama be Didžiosios savaitės dienų reikšmės. Ją reikia priimti ne kaip trafaretą. Na, šiandien Velykos! Reikia iš širdies, kad kiekvienas žmogus pajustų atsivėrimą, kai vienas su kitu bendrauja, kai pajaučia būseną, kad mes kviečiami pajusti Jėzaus atsidavimą, kad  kiekvienas prisiliestų prie to, kas prasidėjo Gavėnia – prieš 40 dienų iki Velykų.

– Bet ir Gavėnia dalies tikinčiųjų suvokiama tik kaip susilaikymas nuo tam tikro maisto, linksmybių…

– Gavėnios laikotarpis skirtas ne tik kažko nedarymui. Tai savęs nugalėjimo, suvaldymo, susitaikymo (pirmiausia – su savimi), rekolekcijų laikotarpis. Mokomės susivaldyti, išgyvenam vidinį norą būti su Viešpačiu, prie jo prisiliesti.  Šie metai – arkivyskupo Teofilio Matulionio metai. Tai išskirtinis ženklas Lietuvai, nes turėsime antrą palaimintąjį iš Lietuvos. (Paskutinį kartą Lietuvoje palaimintuoju buvo skelbiamas vyskupas Jurgis Matulaitis 1987 metais. Skelbimas palaimintuoju – tai žingsnis į pripažinimą šventuoju.) Arkivyskupas T. Matulionis nepasižymėjo kažkokiu labai ypatingu išsimokslinimu ar  raštų gausa, bet jis ypatingas begaliniu artumu žmonėms ir paprastumu. Taigi ir Gavėnia – ėjimas į Velykų šventę per paprastumą.

–  Paaiškinkite Didžiosios savaitės prasmę.

–  Velykų laukimo periodas prasideda nuo Viešpaties kančios Verbų sekmadienį. Didžioji savaitė – Viešpaties kreipimasis ir pasirodymas mums, žmonėms, ypatingu būdu. Tai laikotarpis apmąstyti Kristaus kančią, jos slėpinius. Didžiojo ketvirtadienio vakaras skirtas paminėti Paskutinę vakarienę. Juk tą vakarą Kristus paskutinį kartą vakarieniavo su savo mokiniais, buvo išduotas ir suimtas. Kristus mokiniams plovė kojas. Tai – liudijimas  apie pasiaukojimo, nusižeminimo svarbą. Matome stebuklą, pažiūrime, bet ar jį priimame? Ar stebuklas prabyla? Mes turime ateiti pas Kristų, nes Jis ateina pas mus tam, kad turėtume Jo malonę. Didžiojo ketvirtadienio rytas labai reikšmingas kunigams, minimas kunigystės įsteigimas, kunigai atnaujina kunigystės įžadus. Po vakarinių pamaldų visose bažnyčiose nutyla varpai, vargonai, šventinami aliejai, susikaupiama prieš Didįjį penktadienį.

Tai visuotinio apsivalymo laikas, tiek viduje, tiek ir išorėje. Dėl to ir tvarkomi namai, švarinamasi, kad ne tik siela, bet ir aplinka būtų švari. Deja, Didįjį ketvirtadienį daugelis suvokia kaip išorinį švarinimąsi, ties tuo ir sustojama.

Didysis penktadienis – Kristaus kančios ir mirties diena, tylos, pagarbos Viešpačiui, kuris už mus miršta, metas. Proga apmąstyti ir savo būties prasmę, kaltes, sprendimus, santykį su Dievu. Didžiausia prasmė,  kad Jėzaus paniekinime, kančioje, pasmerkime Pilotas pasako pačius didžiausius, kilniausius žodžius:  „Štai žmogus.“ Kada Kristus kalamas prie kryžiaus, juntama, kaip iš jo pulsuoja gyvybė, atiduodama pagarba, susikaupimas ir pasimetimas, padeda mums būti žmonėmis. Užritinamas ant uolos akmuo, pereinama į gedėjimą. Kiekvienas esame patyrę atsisveikinimo, atsiskyrimo su artimaisiais momentų ir gedėjimo valandų.

Didysis šeštadienis – laukimo diena. Kristus jau nuimtas nuo kryžiaus, palaidotas, bet dar neprisikėlęs. Daugelis jo mokinių, kurie juo tikėjo, liko nusivylę, kad Kristus – tik žmogus. Vienintelė jo motina Marija išlaikė tikėjimą. Didįjį šeštadienį labai svarbus vaidmuo tenka ugniai ir vandeniui. Didžioji naktis iš šeštadienio į sekmadienį, kai laukiam Kristaus prisikėlimo, yra pati svarbiausia: šventinamas vanduo ir ugnis, nuo kurios uždegama ir didžioji Velykų žvakė.

Su Naujojo testamento žinia apie prisikėlimą nuskamba giesmė „Aleliuja“. Sugaudžia vargonai, suskamba varpai, nes Kristus prisikėlė. Vyksta šlovinimas. Popiežius Pranciškus sako: „Dievo žodis mums kaip dovana“, nes jis – šviesa. Ir kiekvienas artimas mums kaip dovana. Tai tinkamiausia naktis krikštui, krikšto atnaujinimui. Taip blogis, apgavystės  sunaikinamos, atrandamas naujas gyvenimas per Kristaus malonės dovaną.

Plačiau skaitykite šeštadienio „Gimtajame…“

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: