2016-ieji Lietuvoje paskelbti Bendruomenių metais. Ar jau subrendome bendruomeninei veiklai be atlygio, o gal į visuomenines organizacijas jungiamės tik norėdami pagriebti Europos Sąjungos paramą, investuoti europines lėšas į pastatų sienas, aplinkos gražinimą, neturėdami aiškios bendruomenės veiklos vizijos? Ar nenutiks taip, kad renovuoti pastatai stovės tušti?
Dėmesys – ne žmonės, o pinigams
Bendruomenių kūrimosi skatinimas Europos Sąjungos (ES) milijonais – vienas sėkmingiausių europinių projektų suburti žmones. Tačiau juose didžiausias dėmesys skiriamas pinigams, jų įsisavinimui bet kokiomis sąlygomis, neatsižvelgiant į kaimo žmonių įpročius, neformuojant jų suvokimo, kad patys yra atsakingi už savo gyvenamąją aplinką, patys turi spręsti iškilusias problemas. Pasibaigus finansinei paramai kaimuose liks stovėti gražiai sutvarkyti, bet tušti pastatai – tokią nuomonę išsakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos pirmininkas Robertas Dargis, viešėdamas Rokiškyje, bendraudamas su verslininkais, visuomeninių organizacijų, bendruomenių atstovais.
Tokiai nuomonei nepritaria Rokiškio rajono vietos veiklos grupės (VVG) pirmininkė Raimonda Stankevičiūtė-Vilimienė. „Jei norime kurti demokratinę valstybę, privalome sustiprinti pirminę grandį – piliečių sektorių – ir jiems suteikti galimybę spręsti savo problemas. Tačiau suaktyvinti piliečių veiklą nėra taip paprasta, nes žmonės skirtingi, jiems reikia daug ir visko, todėl sunku išsigryninti prioritetus, dar sunkiau ryžtis didesniems darbams“, – sakė pirmininkė.
VVG administruojamos 2007–2013 m. ES paramos lėšomis finansuojamos programos buvo skirtos kaimo bendruomenių veiklai aktyvinti.
Vangiai ėmėsi iniciatyvų
Darbo praktikoje Rokiškio rajono VVG grupės nariai pastebėjo tendenciją: kaimų, kuriuose anksčiau veikė stiprūs kolūkiai, tarybiniai ūkiai, gyventojai vangiai ėmėsi iniciatyvų, tikėjosi, kad viską už juos kažkas padarys. Priešinga situacija teritorijose, kur kolūkiai buvo silpni: ten žmonės greičiau susitelkė, buvo drąsesni, jie įvardijo problemas, kūrė projektus ir juos įgyvendino.
Per 2007–2013 m. finansinį paramos laikotarpį per rajono VVG kaimo bendruomenės įgyvendino daug projektų, patys sudėtingiausi – 19 infrastruktūrinių. Juos įgyvendinus, sutvarkyti kultūros namų, bibliotekų, bendruomenių pastatai, jų aplinka, viešosios erdvės, parkai. Sėkmingiausi pavyzdžiai – Obelių bendruomenės miesto centre įrengta aikštė, Kamajų bendruomenės prisiimta atsakomybė už kultūros namų patalpų remontą.
„Infrastruktūriniai projektai sudėtingi, nes reikėjo vykdyti viešuosius pirkimus, kurių baiminasi net patyrę valstybės tarnautojai. Šio žingsnio bendruomenėse ėmėsi pedagogai, dailininkai, kitų specialybių atstovai, ir jiems tai pavyko. Šie žmonės verti pagarbos. Europinius projektus įgyvendinantys verslininkai per ES investicijas į įmonę gauna asmeninę naudą, o bendruomenių nariai kūrė gėrį visiems žmonėms“, – teigė Rokiškio rajono VVG vadovė.
Saugikliai sušvelnino negatyvą
Anot R. Stankevičiūtės-Vilimienės, nepasitenkinimas buvo kilęs tik dėl Lukštų bendruomenės sutvarkytos kaimo aplinkos, įrengtos žaidimų aikštelės. Mat politikas Vidmantas Maželis išsakė priekaištų dėl darbų kokybės, projekto tikslingumo, tačiau nuomonę pakeitė, kai įsitikino, kiek nedaug lėšų šiam projektui buvo skirta. „Didelių įtampų bendruomenių viduje išvengėme, nes stengėmės kuo daugiau žmonių informuoti apie projektą, jo pradžioje ir baigiamajame etape vykdėme apklausas, kvietėme žmones į talkas. Šie saugikliai leido negatyvą sušvelninti“, – teigė pašnekovė.
Pernai Lietuvos bendruomenių veiklai iš valstybės biudžeto buvo atseikėta 2,6 mln. Eur, šiemet 300 tūkst. Eur daugiau. Sausio 29 d. baigsis bendruomenių projektų konkursas, skirtas jų veiklai stiprinti. Maksimali vieno projekto paramos suma – 12 tūkst. Eur. Pirmenybė teikiama sumanymams, stiprinantiems regioninę ir vietos tapatybę, skatinantiems kartų bendravimą, savanorystę, pagalbą socialiai pažeidžiamiems.
Vandens mokesčio – nešinas dujų balionėliu kišenėje…
Rokiškio rajono kaimiškose teritorijose priskaičiuojamos 38 bendruomenės, Rokiškyje – vienintelė.
Nuo šių metų visos nevyriausybinės organizacijos, taip pat ir bendruomenės, Registrų centrui privalo teikti finansinės atskaitomybės dokumentus. Taigi netrukus bus galima sužinoti, kiek bendruomenių aktyviai veikia, kiek jų egzistuoja tik popieriuje.
Užgesusi Augustinavos (Panemunėlio sen.) bendruomenės veikla. Mat jos įkūrėja Jurgita Adulytė išvyko į Norvegiją. Šiek tiek šio kaimo bendruomenės problemomis domėjosi bibliotekos vedėja Irena Kazlauskienė, buvusios kolūkio kontoros patalpose pradėjo įrenginėti bendruomenės patalpas, tačiau darbų nebaigė – emigravo į Airiją. Prieš išvykdama ji paliko bendruomenės pinigus – 60 eurų. Už šiuos pinigus Augustinavos seniūnaitis Vladas Bimba planuoja pirkti dažų ir atnaujinti bendruomenės patalpų grindis. „Gal tam seniūnas skirs viešuosius darbus dirbančius žmones? Padarysime darbus, jei „viešininkai“ dažų nenugvelbs ir neparduos. Patikėkite, kaime likusi tokia liaudis: tik nusisuk, ir gali kai ko neberasti“, – teigė seniūnaitis. Jis sakė nenorintis imtis bendruomeninės veiklos. „Daug popierizmo, atsakomybės, o naudos neįžvelgiu. Norėtųsi per gyvenvietę nutiesti asfaltą, įrengti nuotekų sistemą, tačiau šie darbai – ne bendruomenės lygio. O „balių“ surengti galime bet kada: patalpos yra, reikia tik maisto ir muzikos. Tai galime atsinešti patys. Ar tam, kad iš valdžios „išlaužtume“ pinigų „baliams“, reikia bendruomenės?“ – retoriškai klausė V. Bimba.
Seniūnaitis rūpinasi vandens tiekimu kaime – nuolat prižiūri artezinį gręžinį, sumoka už elektrą, prieš keletą metų nupirko siurblį. Taip eksploatuojant gręžinį, vanduo vienam gyventojui per mėnesį kainuoja vos 40 ct. „Kai žmonės prašė rūpintis gyvenvietės geriamuoju vandeniu, žadėjo atnešti pinigus į namus. Pažadėjo ir… pamiršo. Dabar pats vaikštau per gryčias ir kauliju. Ne visi iš karto sumoka, ne pas visus malonu užsukti, dėl viso pikto su savimi nešiojuosi dujų balionėlį…“ – visuomeninio darbo niuansus vardijo V. Bimba.
Projektams rašyti ir pinigams gauti
Viena pirmųjų (2002 m. vasario 28 d.) Rokiškio rajone įsteigta Laibgalių (Jūžintų sen.) kaimo bendruomenė. Pirmoji prie bendruomenės vairo stojo pedagogė Laimutė Juodelienė, o dabar jai vadovauja kaimo kultūros darbuotoja Vanda Cicika.
„Jei nori, kad kažkas tavo kaime vyktų, reikia burti žmones. Bendruomenė reikalinga projektams rašyti ir pinigams iš įvairių fondų gauti“, – neabejoja V. Cicika. Anot pašnekovės, per 14 metų susivienijo senieji kaimo gyventojai ir naujakuriai, didelė gyvenvietė susiskirstė gatvėmis į mažas grupeles, kiekviena aktyviai veikia. „Vienas pirmininkas, kaip ir mūšio lauke vienas karys, nieko nesugebės padaryti“, – įsitikinusi pirmininkė.
Laibgaliuose pavyko suburti gabių ir iniciatyvių žmonių komandą. Projektus puikiai rašo Lina Kulikauskaitė-Šeškuvienė, viešuosius pirkimus vykdo Virginijus Maurica, buhalteriją tvarko Laimutė Jankauskienė, o pirmininkei lieka tik administravimas. Pedagogas Steponas Ramanauskas pasisiūlė sukurti bendruomenės internetinę svetainę. „Stebuklai susideda iš mažų kruopelyčių. Aktyvūs bendruomenės žmonės kartais pabado pirmininkui į minkštą vietą – reaguojame, atsižvelgiame į siūlymus“, – sakė V. Cicika. Paklausa apie bendruomenės narių bendravimą, nesutarimus, pirmininkė teigė, jog didelių pykčių nepasitaikė, bendruomenės patalpose vyksta daug renginių, jos labai reikalingos, tad maža tikimybė, kad jos kada nors ištuštės. „Tarp daugybės žmonių pasitaiko visko, stengiuosi nereaguoti į pyktį – pakalbėjo ir praėjo. Nereikia dairytis į šonus ar praeitį“, – neabejoja pirmininkė.
Ragelių kaimas įsikūręs vos už kelių kilometrų nuo Laibgalių, tačiau jame tik dabar pradėta kalbėti apie bendruomenės steigimą. „Matome daug gerų pavyzdžių, stiprių bendruomenių, bandysime ir mes patekti į jau važiuojantį traukinį. Jei nespėsime bėgdami, sėsime ant dviračių“, – šmaikštavo Ragelių seniūnaitė Laimutė Stakėnienė. Anot jos, burtis kaimo žmones skatina artėjantis Ragelių 450 metų jubiliejus. Šventėms reikia pinigų, jų ketinama gauti iš projektinės veiklos.
Geriamasis vanduo – dar viena labai skaudi Ragelių problema. Vandens bokštas senas, geriamojo vandens kokybė neatitinka higienos reikalavimų, kartais spaudimas sistemoje toks mažas, kad daugiabučių gyventojai išvis lieka be vandens. Bokštas priklauso grupei pajininkų, tačiau nuosavybės dokumentai nesutvarkyti. Visi pajininkai sutinka savo turtą perduoti bendruomenei ar savivaldybei, kad tik kažkas atnaujintų bokšto įrenginius, juos eksploatuotų. Seniūnaitė įsitikinusi: įkūrus bendruomenę, šią problemą spręsti bus lengviau.
Dalia Zibolienė
