Renginio akimirka. V. Kazlausko archyvo nuotr.

Turėdamas įgimtą meninį pajautimą, jis to mokė savo mokinius – 1950–1957 m. J. Zibolis dirbo tuometinės Obelių vidurinės mokyklos mokytoju. Vėliau jaunas pedagogas tęsė studijas Dailės institute – pasirinko architekto restauratoriaus specialybę.

Po J. Zibolio mirties įkurta bendraminčių iniciatyvinė grupė jo kūrybiniam palikimui išsaugoti. Per pastaruosius trejus metus atliktas didžiulis darbas. Surinkta archyvinė medžiaga, eksponatai, tapybos darbai. Iniciatyvinės grupės nariai keliavo po Lietuvą ir vaizdo medžiagoje fiksavo J. Zibolio restauruotus kultūros paveldo objektus bei jų interjerus. Asmeninėmis pusbrolių Algimanto ir Gintauto lėšomis įsigyta ekspozicinė vitrina ir dovanota Laisvės kovų istorijos muziejui Obeliuose. Ji skirta ekspozicijoms apie J. Zibolį rengti.

Ekspozicinės vitrinos pristatymo proga į muziejų atvyko Obelių kultūros bendruomenė, bibliotekininkės, pedagogų būrys. Prisiminimais apie J. Zibolį dalijosi bendramokslis Valentinas Kesylis, pedagogės Ermina Kesylienė, Danutė Skvarnavičiūtė, Julija Sadauskienė. Įsimintini kraštiečio architekto, dailininko Petro Stankevičiaus žodžiai: „Didžiulis autoritetas man buvo mokytojas J. Zibolis. Tik jo dėka aš tapau architektu ir menininku… Niekada neužmiršiu savo brangaus mokytojo.“

Obelių Laisvės kovų istorijos muziejaus inform.

miesto svente mažas

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie