blank

Bajorai traukia turistus – čia apstu veiklų: ne tik išvysi lėlių teatrą, bet ir apžiūrėsi įvairias kolekcijas. Bajoriškiai kupini idėjų ir netrukus atidarys vaikų žaidimo kambarį. Apie tai, kuo Bajorai išskirtiniai, kalbamės su čia gyvenančiais žmonėmis.

blank
Inga Belovienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Bendras tikslas – vaikų žaidimų kambarys

„Mes, Bajorų bendruomenė, turime savitą teatrų šventę „Jonvabalis“, kurią rengiame kas keleri metai, o dabar norime, kad tradicija virstų renginys „Atviras Bajorų kaimas“.

Nuolat bendraujame su vietos gyventojais, kurie išreiškia, ko, jų nuomone, trūksta. Mes esame pilni idėjų – pasikalbame, pasvajojame, o kai galime – ir įgyvendiname. Esame parengę projektą, kurį patvirtino ir kurį jau pradėjome vykdyti, jį planuojame pabaigti iki 2024 m. Bandome nerti į socialinį verslą – per Rokiškio vietos veiklos grupę teikėme paraišką įrengti vaikų žaidimų kambarį. Projektą laimėjome, gavome lėšų, todėl per porą metų ketiname viską susiremontuoti, susipirkti, tuomet atsiras erdvės ir mažyliams, ir paaugliams, ir gimtadienių šventėms. Bendra šio projekto vertė su PVM – 82 294 Eur. Planuojame įkurti sensorinį kampelį, laipiojimo sienelę, įsigyti interaktyvių priemonių, esame priplanavę veiklų, kad tiktų visoms amžiaus grupėms. Turime viziją kambarį įrengti taip, kad vaikai norėtų čia sugrįžti.

Na, o Bajorai labiausiai žinomi dėl lėlių teatro“, – pasakojo Bajorų kaimo bendruomenės pirmininkė Inga Belovienė.

blank
Iš kairės Dalia Ziemelienė, Nijolė Čirūnienė ir Nadiežda Ivanova. Asmeninio archyvo nuotr.

Suvienijo kultūra

Bajorų vizitinė kortelė – „Lėlių namai“. Retas kuris nėra girdėjęs šio pavadinimo ar lankęsis šiojhe vietoje. Bajorų „Lėlių teatrą“ įkūrė trys moterys – Dalia Ziemelienė, Nijolė Čirūnienė ir Nadiežda Ivanova. Jas suvienijo kultūra.

„Aš pati atvykau nuo Anykščių krašto, Nijolė – nuo Radviliškio, o Nadiežda – rokiškietė, iš Kavoliškio. Visos trys baigėme Rokiškio kultūros mokyklą, viena kitos niekada nebuvome sutikusios toje mokykloje, bet gyvenimas mus sujungė, kai Nadiežda gavo darbą Bajorų bibliotekoje, aš ištekėjau už Bajorų vyro Jono, o Nijolė irgi susirado Bajorų vyrą Joną – taip visos nutūpėme į Bajorus ir prasidėjo linksmas gyvenimas: pradėjo suktis mūsų – bibliotekininkės, muzikos mokytojos ir režisierės – ratas. Įsisiūbavusios kultūriniame gyvenime vieną dieną ir sakom: „Kurkime lėlių teatrą.“ Ir įkūrėme“, – prisiminimais dalijosi Bajorų kultūros centro darbuotoja D. Ziemelienė.

Lėlių kolekcija

Bajorų lėlių namuose eksponuojama kone 2000 lėlių iš viso pasaulio. Jos įvairiausios – su mimikomis, rankų darbo ir tradicinės užsienio šalių lėlės, galima rasti klounų, raganų, o visai netrukus – ir barbių. Lėles kolekcionuojanti muziejaus įkūrėja D. Ziemelienė, prieš dvidešimtmetį pradėjusi šią veiklą, sakė, kad idėja įkūrus lėlių teatrą.

„Idėja kolekcionuoti lėles kilo, kai 2000-aisiais atsirado lėlių teatras. Mes pradėjome vaidinti, siūti lėles. Ėmiau galvoti, kaip pritraukti turistų į tokį kaimą, kuriame nėra nei bažnyčios, nei gražių piliakalnių. O aš, turėjusi vienintelę lėlę gyvenime, kuri sulūžo, sugalvojau rinkti lėles. Tai darau nuo 2001 m. Paprašiau draugių sunešti nereikalingas lėles, savo vaikystės ar savo dukrų išaugtas. Taip kolekcija pilnėjo. Tikėtis visada tikiesi, bet niekada negali žinoti, ar išsipildys svajonė. Mano svajonė ne tik išsipildė, ji ir toliau pildosi“, – džiaugėsi lėlių kolekcionierė Dalia.

Perspektyvos

Lėlių kolekcionavimas kartais kelia iššūkių. Pašnekovė pasakodama apie paskutinįjį atskleidė: „Anksčiau nerinkau barbių, o visai neseniai gavau dovanų barbių namą, todėl dabar mano tikslas – jį įkurdinti. Tai man iššūkis, bet netrukus jį galės išvysti lankytojai.“

Pašnekovė sako neužsibrėžusi, kiek būtent lėlių surinkti, o laisvų kambarių dar yra. „Gyvensiu, dirbsiu tol, kol galėsiu. Turiu dar vieną kambarį-siuvyklėlę, jeigu jos nebereiks, taip pat planuoju panaudoti lėlėms. Viskas prasidėjo nuo mažos lentynos, o dabar lėlės – didelėse erdvėse. Džiaugiuosi jomis, tik kiek liūdna pagalvojus, ar aš turėsiu, kam palikti ja, ar atsiras norinčiųjų tęsti šią veiklą. Gyvenimas eina, o aš laukiu norinčiųjų to imtis, vesti edukacijas apie lėles ir jas kolekcionuoti“, – vylėsi lėlių kolekcionierė.

Visos trys kolekcionierės

Pasirodo, Bajoruose savo kolekcija džiaugiasi gali ne tik D. Ziemelienė.

Nijolė kolekcionuoja kiaušinių laikiklius ir turi jų daugiau kaip 1500 iš įvairių šalių ir žemynų. Beje, 2003 m. Rokiškyje pasiektas masiškiausias kiaušinių iš taurelių valgymo rekordas, kuriam laikiklius iš kolekcijos paskolino Nijolė. O Nadiežda renka pelėdas.

 „Mes visos esame kolekcionierės: aš renku lėlės, Nijolė – kiaušinių dėkliukus, Nadiežda – pelėdas. Tai – išminties simbolis, tai mes tarsi įpiršome jai šį kolekcionavimą, o dabar jos dėka Bajorų bibliotekoje galima pamatyti didelę pelėdų, pelėdžiukų kolekciją. Mes tikrai turime, ką parodyti. Bajorai gal tokie ir išliks – be bažnyčių, be iškilių žmonių, bet su gyventojais, kurie kolekcionuoja kažką išskirtinio“, – džiūgavo D. Ziemelienė.

Rekordų knygoje

Bajorai įrašyti į rekordų knygą.

„Bajorai – jaunas kaimas, neseniai sužinojome, kada ir kur pirmą kartą gyvenvietė buvo paminėta. Kažkokios lanksčios, gražios istorijos ji neturi. Neturime ir iškilių žmonių. Tiesa, esame Lietuvos rekordų knygoje, nes šalyje yra net 24 Bajorų kaimai, tai – mūsų išskirtinumas“, – pasakojo D. Ziemelienė.

Į „Lėlių namus“ dažniau užsuka turistai. Matyt, daugelis Bajorų gyventojų per 22 metus, nuo namų įkūrimo, jau spėjo čia apsilankyti, bet ne visi. „Manau, dar kokių 30 proc. gyventojų apie šią vietą nežino, nes Bajorų žmonės keičiasi – senoliai išeina į dangų, o naujokai ateina. Jauni žmonės kultūra taip nesidomi kaip susilaukę vaikų – tuomet ima ieškoti, kur ir ką įdomaus galima nuveikti šeimai“, – svarstė pašnekovė.

Dėmesys ir vaikams, ir senjorams

Bajorų bendruomenė didelį dėmesį skiria šeimai, kad tėvai, seneliai, vaikai turėtų kur pasibūti, pažaisti, pailsėti ir pasisemti kultūros. „Žaidimų kambariai bus įrengti ten pat, kur ir kultūros namai bei biblioteka. Įsiklausėme į mamų norą, kad vaikams atsirastų vietos, kur būtų galima ką nors nuveikti. Kai vietos gyventojai ką nors naujo pasiūlo, mes visuomet apgalvojame. Vaikams ir jų laisvalaikiui skiriamas didelis dėmesys.

Šiuo metu Bajoruose gyvena trys šeimos brandžių senolių, kiti – iki 50 metų, bet senjorai nelieka nuošaly. Turime Bajorų mėgėjų teatrą „Šnekutis“, kuriam vadovauja N. Čirūnienė, jame vaidina bajoriškiai, turime ir kapelą, prie kurios jungiasi grojantys ir dainuojantys vietos gyventojai. Bajorų žmonės lankosi bibliotekoje, dalyvauja renginiuose. Įkurtas „Vidurdienio damų“ klubas, prie kurio buriasi aplinkinių kaimelių žmonės“, – vardijo D. Ziemelienė.

„Vidurdienio damų“ veikla

„Vidurdienio damų“ tikslas – kultūringai praleisti laiką. „Mes susiburiame kartą per mėnesį. Mūsų klubas – labai senjoriškas: jauniausia klubo narė yra 50-metė, o vyriausia – penktadienį atšventusi 85-erių metų jubiliejų. Kuriame eilėraščius, skaitome knygas, diskutuojame, ragaujame savo keptus pyragus ar uogienes, džiaugiamės įvairiais pasiekimais, kelionėmis.

2022-ieji yra paskelbti Ievos Simonaitytės metais, padedamos režisierės Nijolės nusprendėme sudominti žmones šios rašytojos kūryba. Taigi sukūrėme spektaklį ir dabar damos skaito įvairius atsiminimus apie rašytoją, važinėjame po bibliotekas ir pristatome I. Simonaitytę. Esame tos damos, kurios susirenkame ne tik pavalgyti, bet ir kultūringai praleisti laiką“, – pokalbį užbaigė D. Ziemelienė.

blank
Giedrius Kujelis. Asmeninio archyvo nuotr.

Vardo kilmė

Bajoruose gyvenantis Rokiškio krašto muziejaus direktorės pavaduotojas muziejinei veiklai Giedrius Kujelis sakė, kad Bajorai pirmą kartą paminėti prieš daugiau nei 300 metų. „Pirmas žinomas Bajorų paminėjimas užfiksuotas Rokiškio Romos katalikų bažnyčios krikšto knygoje: „Pakrikštyta Sofija, gimusi 1697 m. vasario 2 d. Tėvai Nikalojus Purtas ir Magdalena Margarita iš Šlapeikių. Krikštatėviai Juozapas Jesinevičius ir Sofija Inčiūraitė iš Bajorų.“

Žinoma, įrašų apie Bajorus galėjo būti ir anksčiau, bet žinant, kad Lietuvoje Bajorų kaimų – daugiau nei dvi dešimtys, būtų sudėtinga spręsti ir identifikuoti, apie kuriuos Bajorus rašoma. Mano manymu, Bajorų kaimo kilmę galima sieti su mažažemiais ar bežemiais kilmingais dvaro tarnautojais, kurie įsikūrė ar buvo įkurdinti šalia dvaro“, – pasakojo G. Kujelis.

Projektą iš dalies remia:

 

 

blank

naujieji
Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Inline Feedbacks
View all comments

Rekomenduojami video: