Likimas skyrė sunkių išbandymų
Šimtametis Juozas kilęs iš Kuosių kaimo (Kamajų sen.). Ten ilgą laiką ir gyveno. Šeima buvo mažažemiai, teturėjo apie 8 ha. Kai Juozui tebuvo aštuoneri metai, nukritęs nuo vežimo mirė tėtis. Dar po aštuonerių metų anapilin iškeliavo mama, taigi šešiolikmetis Juozas liko šeimos galva, mat trys sesutės buvo jaunesnės. Valstybė norėjo vaikus paimti savo globon, tačiau jiems padėti apsiėmė giminaičiai. Vaikai gyveno, dirbo savo tėviškėje Kuosių kaime, o giminės atvažiuodavo padėti.
Pokariu į sodybą užsukdavo partizanai. Juozą įskundė kaimynas, tad 1949 m. liepos 6 d. už partizanų rėmimą dešimčiai metų buvo išvežtas į Kazachstaną, prie Balchašo ežero, kur dirbo molibdeno kasyklose. Šachtos gylis buvo daugiau kaip 300 m. Vietiniai į politinius kalinius žiūrėjo nepalankiai. Žmonės dirbdavo pamainomis. Lagerį ir kasyklas skyrė trys kilometrai. Šį atstumą jie nueidavo pėsčiomis. Visgi Juozas sako, kad jam pasisekė, mat darbavosi netoli vandens, tiesė bėgius vagonėliams, kuriais būdavo gabenama molibdeno rūda. O tie, kurie pakliūdavo dirbti prie dulkių, neišgyvendavo nė metų, nes kvarco dulkės užlipdydavo plaučius.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
