J. Kačerausko ir A. Minkevičienės nuotr.

šilko sukurtos žibintų skulptūros įspūdingo, net 8 m, aukščio: nuo skambančių pakalnučių alėjos iki egzotiškųjų kinų Zodiako ženklų, porceliano fenikso dievybių, Spragtuko istoriją menančių Kalėdų eglių ir t. t.

Dvarą užplūdusi smalsuolių minia čia turi daug erdvės, nes skulptūroms atiduota didžiulė dvarvietės teritorija. Veikos čia apstu: prie žibintų vyksta pasirodymai, daug vietų pavalgyt, galima užsukti į bravūrą, kur aludaris papasakos apie alaus gamybą, rasti jaukių dvariškų dovanėlių Kalėdoms, dvaro rūme prisiliesti prie senos ir didingos istorijos.

Pakruojo dvarvietė pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1531 m. Dvaro įkūrėjas ir pirmasis savininkas buvo Rietavo tijūnas M. Vakavičius, vėliau dvarą valdė V. Martinavičius, A. Koleckis, S. Juškevičius, didikai Zabielos, grafai Miunsteriai. 1840 m. dvare buvo užveistas didelis angliško stiliaus parkas. Pagrindinis Pakruojo dvaro ansamblio akcentas – puošnūs dviaukščiai rūmai su portiku ir dorėnų stiliaus kolonomis, piliastrais, kapiteliais, arkomis bei vazomis balkonų kampuose. Rūmai buvo pilni meno turtų. Tarp jų ypač įdomi ir reta buvo vaizduojamosios dailės ir skulptūros kolekcijos. Dvaro ansamblį sudaro 40 pastatų, dauguma jų dalis – ūkinių.

Dvaro savininkai Ropai valdė apie 6500 dešimtinių žemės. 1866 m. buvo įsteigta dvaro vaistinė, kuri aptarnavo 3956 gyventojus, veikė dvylikos lovų ligoninė. Po Pirmojo pasaulinio karo Pakruojo dvaro ūkis buvo pavyzdinis, garsėjęs pramonine gyvulininkyste.

Po Antrojo pasaulinio karo dvare buvo įkurtas tarybinis ūkis, veikė žemės ūkio technikumas, žemės ūkio kadrų kvalifikacijos kėlimo mokykla.

Pakruojo dvaro sodyba – didžiausia Lietuvoje. Jos valdytojas G. Klimkevičius sakė, jog vasarą čia vykstantys gėlių festivaliai, kai visa dvarvietė virsta žiedų sodu, – ne mažiau įspūdingas reginys nei Kinijos žibintų festivalis, Pakruojyje rengiamas antrus metus.

Prie Dirdų

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie