Organų donorystės statistika teikia vilties išgelbėti daugiau žmonių

Žmogaus meilė žmogui

„Būtinybė atlikti organų transplantaciją iškyla tuomet, kai kiti gydymo metodai ir būdai tampa nebeefektyvūs – gydytojų konsiliumas priima sprendimą, kad pacientui būtinas donorinis organas ar audinys.

Donorinis organas recipientui (žmogui, laukiančiam transplantacijos) parenkamas pagal tam tikrus kriterijus: ligos sunkumą, kraujo tyrimus, donoro ir recipiento ūgio bei svorio suderinamumą, kitus medicininius parametrus. Lietuvoje įteisintos dvi organų donorystės rūšys – donorystė po mirties ir gyvoji donorystė“, – sako VSB visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Laimutė Narbutienė.

Donoras – tai žmogus, kuris dovanoja savo audinius, ląsteles ar organus kitam žmogui. „Organų ir audinių donorai gali sugrąžinti į gyvenimą sunkiai sergančius, kuriems reikalinga transplantacija. Galima dovanoti ne tik mirusiųjų organus, gyvieji gali dovanoti savo inkstą arba dalį kepenų sergančiam artimajam (vaikui, broliui, seseriai, sutuoktiniui). Su vienu inkstu galima gyventi pilnavertiškai, o kepenys atsistato. Kai kurių susirgimų atveju gyvybiškai svarbi yra kaulų čiulpų transplantacija (atliekama tik iš gyvo donoro). Ragenos nėra gyvybiškai svarbus audinys, tačiau žmogui grąžintas regėjimas yra stebuklas, kurį gali dovanoti žmogaus meilė žmogui“, – teigė L. Narbutienė.

Tapti donoru galima ir internetu

Donoro kortelę galima įsigyti užpildžius sutikimą, kad audiniai, organai po mirties būtų paimti ir atiduoti transplantuoti. Norėdami sutikimą užpildyti internetu, prisijungę prie elektroninių valdžios vartų, turite pasirinkti prisijungimo būdą – banką (arba el. parašą). Paskutinis žingsnis – užpildyti sutikimą/nesutikimą ir jį išsaugoti.

Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis, šiuo metu yra 85 potencialūs donorai. Šiais metais 26 proc. mirusiųjų artimųjų prieštaravo donorystei.

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: