Po kremavimo palaikai turi būti palaidoti kapinėse ar kitoje pašventintoje vietoje, nurodoma naujoje Bažnyčios direktyvoje dėl mirusiųjų kremavimo, kurią antradienį Vatikane pristatė Tikėjimo kongregacijos prefektas, vokiečių kardinolas Gerhardas Liudvikas Miuleris (Gerhard Ludwig Mueller).
Naujos taisyklės sumažina „riziką, kad mirusiųjų nepasieks jiems skirtos maldos”, žurnalistams sakė G. L. Miuleris. „Be to, mes nenorime, kad mirusieji būtų užmiršti ar kad jiems pritrūktų pagarbos”, – pridūrė jis.
Kremuotų velionių palaikus laikyti privačiuose namuose neleistina taip pat, kaip ir barstyti pelenus jūroje. „Palaikai nėra šeimos asmeninė nuosavybė, – pabrėžė dvasininkas. – Miręs žmogus yra Dievo sūnus. Jis dalis Kristaus kūno”. Dėl šios priežasties mirusysis esą turi būti palaidotas per viešą ceremoniją.
Tačiau vyskupai gali leisti nepaisyti naujų taisyklių, jei yra „ypatingų aplinkybių, susijusių su vietos papročiais ir įpročiais”, – sakė G. L. Miuleris.
Vatikanas tik 1963 metais iš esmės pritarė palaikų kremavimui. Tai nepaliečia mirusiojo sielos bei neužkerta kelio jo prisikėlimui, argumentavo jis tada.
