Kelyje svarbu saugotis pačiam ir saugoti kitus
Visi eismo dalyviai – dviratininkai, vairuotojai, pėstieji – turėtų atsiminti Kelių eismo taisyklių nuostatą, kad eismo dalyvių elgesys turi būti grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Kelyje nėra nė vieno viršesnio – visi turime tam tikras pareigas ir teises. Žinoma, ir savisaugos instinkto nereikėtų pamiršti – niekas negali būti užtikrintas, kad kas nors kitas jį apsaugos.
Vasara – tas laikas, kai ne vienas automobilį iškeičia į dviratį, o ir mokslus baigę vaikai, kol tėvai darbuojasi, neretai ratuoti ištrūksta į gatvę. Daugėjant dviratininkų, daugėja ir eismo įvykių, kuriuose jie nukenčia. Ir toli gražu ne visada dėl to kalti būna automobilių vairuotojai.
Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, per šių metų penkis mėnesius įvyko 76 transporto priemonių susidūrimai su dviračiais. Tai yra 17 nelaimių, arba 28,8 proc., daugiau negu 2016 m. per tą patį laikotarpį. Šių eismo įvykių metu žuvo 4 dviratininkai, iš jų 1 – tamsiuoju paros metu, sužeisti 92 eismo dalyviai, t. y. 23, arba 33,3 proc., daugiau negu 2016 m. per tą patį laikotarpį. 2016 m. per penkis mėnesius žuvo 3 dviračių vairuotojai, iš jų 2 – tamsiuoju paros metu.
Šiemet 26-ių eismo įvykių kaltininkais pripažinti dviratininkai, 4 iš jų buvo neblaivūs. Pernai per penkis mėnesius dėl dviratininkų kaltės įvyko 39 eismo įvykiai – 8 dviračių vairuotojai buvo neblaivūs.
Elementaru, bet „užmirštama“
Kelių eismo taisyklėse reikalavimai dviračių vairuotojams yra išdėstyti atskirame skyriuje „Reikalavimai dviračių vairuotojams“. Jame pažymima, kad važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas.
Dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu. Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Kelių eismo taisyklėse numatyta, kad važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra – tam tinkamu kelkraščiu pagal eismo kryptį. Kai dviračių tako, dviračių juostos, kelkraščio nėra arba jais važiuoti negalima, leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto.
„Kol kas dviratininkų eismo kultūros Lietuvoje nėra, – teigė dviejų mažamečių mama, vilnietė Ugnė. – Dviratininkai dažnai važiuoja šaligatviu, keldami pavojų pėstiesiems, nors šalia yra paženklinti dviračių takai. Sereikiškių parke, kur dažnai su vaikais vaikštinėjame, ne kartą dviratininkai vos nekliudė vaikų. Maža to, pastebėjau, kad ir važiuodami dviračių taku jie kartais elgiasi netinkamai – negerbia kitų dviratininkų.“
Kelių eismo taisyklės reglamentuoja: jeigu pėsčiųjų ir dviračių take ar šaligatvyje dviračio simboliu yra paženklinta dviračių eismui skirta tako dalis, dviratininkas privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus. Pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/ val.), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Neatsargus dviratininkų elgesys gatvėse neretai piktina ir automobilių vairuotojus. Kelių eismo taisyklėse dviračio vairuotojui, važiuojančiam važiuojamąja dalimi, prireikus pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, rekomenduojama nulipti nuo dviračio ir kirsti važiuojamąją dalį varantis dviratį. Tokios pat taisyklės galioja ir važiuojant per perėją, tačiau dviratininkai dažnai apie tai „pamiršta“ – važiuoja ir net nesiruošia nuo dviračio nulipti. „Kaskart man norisi sustabdyti per pėsčiųjų perėją ant dviračio lekiantį dviratininką ir paklausti, ar jis žino, kad privalo dviratį per perėją varytis, – sako automobilį vairuojantis Erikas. Dviratininkai išvažiuoja į gatvę net neįsitikinę, ar tai saugu. O juk jų greitis didesnis nei pėsčiųjų – kaip vairuotojui tai įvertinti ir laiku sustabdyti automobilį?“
Taisyklės reglamentuoja ir tai, kad dviratininkas, norėdamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus tuos atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka.
Ir dviratininkai baudžiami
Administracinių nusižengimų registro duomenimis, sausio–gegužės mėnesiais policija nustatė 3 tūkst. 704 dviračių vairuotojų padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tarp jų buvo 198 atvejai, kai dviratininkai nesilaikė jiems nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų, tačiau dauguma dviratininkų šia transporto priemone važiavo neblaivūs.
Kai kurie asmenys, išgėrę alkoholio, vengia sėsti prie automobilio vairo, bet yra įsitikinę, kad dviratį vairuoti gali. Problema ta, kad neblaivūs dviratininkai vairuoja neatsargiai, dažnai nesuvaldo savo transporto priemonės, nukrenta ar atsitrenkia į kliūtis. Jie adekvačiai neįvertina kelio dangos, nukrenta ir susižeidžia ar sukelia pavojų kitiems.
Dviratininkai baudžiami ir už tai, kad nedėvi šviesą atspindinčių liemenių, važiuoja techniškai netvarkingais dviračiais. Ypač dažnas pažeidimas miestuose – dviratininkai per pėsčiųjų perėjas važiuoja, o ne varosi dviratį.
Už Kelių eismo taisyklių pažeidimus dviratininkams numatyta administracinė atsakomybė – įspėjimas ar bauda iki 128 eurų. Jei vaikas, važiuodamas dviračiu, nedėvi šalmo, tėvams gresia atsakomybė už vaikų nepriežiūrą.
Prieš trejus metus – 2014 m. liepos 1 d. – įsigaliojo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatos, kad, važiuodamas važiuojamąja dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas.
Pasak Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiosios specialistės Daivos Žilinskės, galima teigti, kad dauguma dviračių vairuotojų, kaip reikalauja Kelių eismo taisyklės, dalyvaudami viešajame eisme, dėvi ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais. Tačiau jie kol kas per mažai rūpinasi savo saugumu. Pavyzdžiui, netikėtai išvažiuoja iš šalutinio kelio į pagrindinį, nerodo įspėjamųjų signalų apie planuojamus manevrus ranka, neatsargiai važiuoja pėsčiųjų ir dviračių takais, nepaiso pėsčiųjų važiuodami šaligatviu, nevykdo draudimo važiuoti per pėsčiųjų perėjas.
Dar viena didelė problema – suaugusieji atlaidžiai žiūri į vaikų, važinėjančių dviračiais, netinkamą elgesį kelyje. Mažamečiai dviračiais važinėja gatvėmis ir keliais, nors pagal Kelių eismo taisykles važiuoti keliais dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems atitinkamą mokymo kursą ir turintiems mokymo įstaigos išduotą pažymėjimą – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Tiesa, gyvenamojoje zonoje, kuriai prilyginami ir daugiabučių namų kiemai, dviračių vairuotojų amžius neribojamas.
Gyvybes gelbsti šalmai
Dviračio vairuotojas ar keleivis, jei jam nėra 18 metų, važiuodamas ar vežamas keliu, privalo būti užsidėjęs ir užsisegęs dviratininko šalmą. Vyresniam kaip 18 metų asmeniui dėvėti dviratininko šalmą tik rekomenduojama.
Tačiau Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovas Vytautas Grašys šalmą ragina užsidėti ir ant dviračio sėdusiems suaugusiesiems, mat tai viena efektyviausių dviratininkų apsaugos priemonių, padedančių išvengti rimtų sužalojimų ar netgi galinčių išgelbėti gyvybę. Nepaisant to, dauguma dviratininkų Lietuvoje dažniausiai numoja ranka į šią Kelių eismo taisyklėse įrašytą rekomendaciją.
„Pastebėjome, kad suaugusieji mėgėjai labai retai dėvi šalmus, o vaikai juos dėvi dažniau, nes tėvai, matyt, liepia tai daryti, – sakė V. Grašys. – Manoma, kad šalmo dėvėjimas net per pusę sumažintų dviratininkų žūčių.“
Dažniausi pažeidimai
Dviratininkai važiuoja neblaivūs.
Dviratininkai važiuoja važiuojamąja kelio dalimi, nesinaudoja įrengtais dviračių takais.
Dviratininkai važiuoja šaligatviu keldami pavojų pėstiesiems.
Dviratininkai važiuoja, o ne varosi dviratį per pėsčiųjų perėjas.
Dviratininkai nepaiso šviesoforų signalų.
Parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija
Užs. 900
