„Rokiškio Šv. Mato bažnyčią – ypatinga vertybė“, – komentavo Diana Varnaitė (kairėje). Šalia jos – Aurimas Širvys, dešinėje – Bronislava Raupėnienė ir Rokiškio krašto muziejaus direktorė Nijolė Šniokienė. Antrame plane – savivaldybės architektūros ir paveldosaugos skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Gavėnienė ir Rokiškio dekanas Eimantas Novikas. A. Minkevičienės nuotr.
Prie Dirdų

 

Gegužės 5 d. mūsų rajone viešėjusi Kultūros paveldo departamento komisija, vadovaujama departamento direktorės Dianos Varnaitės, nuveikė daugiau, nei buvo planuota.

Rokiškio Šv. Mato bažnyčia.
Rokiškio Šv. Mato bažnyčia.

Nuo signalizacijos – iki autentikos atvėrimo

Vizito metu pirmiausia apžiūrėta Rokiškio Šv. Mato bažnyčia. Viena iš temų – tęstinis vitražų restauravimo projektas, departamento finansuojamas pagal Šv. Sosto programą, prie jo prisideda savivaldybė bei parapija. Pagal popiežiaus Jono Pauliaus II Piligrimų kelio programą ir valstybės lėšomis šiemet bus parengtas bažnyčios apsaugos techninių priemonių įrengimo projektas:  signalizacijos, priešgaisrinės saugos, elektros instaliacijos darbų projektas bei sąmata. Projektui parengti iš departamento skirta 13,34 tūkst. eurų, iš savivaldybės ir parapijos – 2,8 tūkst. eurų. „Rokiškio bažnyčia – įspūdingas objektas, ji prie iškiliausių šalies šventovių. Todėl tikiuosi, kad šis projektas kitąmet bus įgyvendintas. Yra labai didelė tikimybė gauti lėšų“, – komentavo D. Varnaitė. Taip pat bus tęsiami vitražų restauravimo darbai.

Per apžiūrą aptarti ir kiti bažnyčios reikalai: svarstyta, jog verta atidengti šventovės grindis – autentišką vertybę. Po medinėmis grindimis yra autentiškos akmeninės. Tačiau, anot D. Varnaitės, tai ilgas procesas. Reikėtų atlikti ne tik daug darbų, bet ir svarstyti maldos namų šildymo klausimą, nes akmuo atvėsintų bažnyčią.

Bažnyčios vadovams ir savivaldybei siūlyta užsakyti ir finansuoti drėgmės gadinamų šventovės fundatorių Tyzenhauzų ir Pšezdzieckių kriptų tyrimus, kad būtų išsiaiškintos priežastys. „Jeigu toks sprendimas būtų priimtas, tyrimams panaudotas lėšas vėliau būtų galima susigrąžinti. Išsiaiškinus drėgmės atsiradimo priežastis būtų galima per programas tikėtis lėšų priežastims pašalinti“, – sakė departamento direktorė. Ji teigė, jog pasiūlymas sulaukė Rokiškio dekano Eimanto Noviko ir savivaldybės vadovų susidomėjimo.

 

Vitražai ir defektai

Žiobiškio bažnyčioje apžiūrėti vitražų konservavimo ir restauravimo darbai, pradėti pernai. Iš departamento šiems darbams šiemet skirta 17,7 tūkst. eurų, savivaldybės ir parapijos indėlis – 2,8 tūkst. eurų. Ne visi vitražai konservuojami ir restauruojami – jie atrinkti buvusio Panevėžio vyskupijos vyskupo Liongino Virbalo ir parapijos sutarimu. Darbai, planuojama, bus baigti kitąmet.

Šiemet turėtų būti sutvarkytas Rokiškio Nepriklausomybės paminklas. Pasak D. Varnaitės, tai – svarbus valstybingumo simbolis besirengiant švęsti Lietuvos valstybės šimtmetį 2018 m. Paminklas pažeistas natūralių veiksnių – gamtos. Pernai buvo atliktas jo defektų konservavimas. Šiemet defektams šalinti departamentas skyrė 8,2 tūkst. eurų, savivaldybė – 1,5 tūkst. eurų. Darbai turi būti atlikti dar šiemet.

Žiobiškio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia.
Žiobiškio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia.

 

Edukacijai, bet – kokiai?

„Obelių spirito varyklos senieji pastatai – labai įdomūs objektai. Jie – valstybės saugomi, išlaikę nepakitusią paskirtį nuo pat pastatymo 1907 m. Rekomendavome savininkams domėtis Kultūros ministerijos finansuojamais projektais ir programomis, remiančiomis kultūrinę, socialinę, švietimo sritis. Galbūt šie pastatai galėtų būti pritaikyti edukacinei veiklai. Tik klausimas – kokiai?“ – komentavo D. Varnaitė ir pašmaikštavo, jog tik jau ne tiesioginei, kurią varykla vykdo.

Istorinis Obelių spirito varyklos pastatas. A. Širvio nuotr.
Istorinis Obelių spirito varyklos pastatas. A. Širvio nuotr.

 

Cerkvės remonto pabaigtuvės – kitąmet

Bobriškio sentikių cerkvėje, kuri tvarkoma iš paveldosaugos programos ir savivaldybės bei parapijos lėšų (atitinkamai šiemet skirta 52 tūkst. ir 1,7 tūkst. eurų), darbus planuojama užbaigti kitąmet. Ateinančiais metais darbams numatyta kiek didesnė suma nei šiemet.

Bobriškio cerkvė.
Bobriškio cerkvė.

 

Pagyros

Vizito pabaigoje komisija aplankė Gačionių dvarą, kurį naujam gyvenimui prieš kelerius metus savo lėšomis prikėlė dvarvietės paveldėtojas, grafo Antano Rozeno sūnus baronas Piotras Rozenas.

„Neteko čia anksčiau lankytis. Buvau maloniai nustebinta: taip profesionaliai atkurta, išsaugota autentika, interjeras, dvaras atvertas visuomenei. Tai – geriausias atkurtų medinių dvarų pavyzdys Lietuvoje. Visiems siūlysiu apsilankyti“, – susižavėjimo dvaro aplinka, rūmu ir jo šeimininku neslėpė D. Varnaitė.

Per vizito rezultatų apibendrinimą komisija su rajono vadovais aptarė Salų medinės bažnyčios likimą – būtinybę rengti projektą avarinei būklei pašalinti, Rokiškio dvarui reikalingus tvarkymo darbus – būtinybę dalyvauti europiniuose projektuose. Viena iš galimybių – rengti projektą pagal programą „Dvarai abipus sienos. Lietuva–Latvija“. „Reikia skubėti pasinaudoti visomis galimybėmis, nes po 2020 m. gali nebelikti perspektyvų ES lėšoms gauti“, – komentavo departamento vadovė, negailėjusi Rokiškio kraštui pagyrų. Pasak jos, Rokiškyje labai šviesi kultūrinė situacija ir daug žmonių, nuoširdžiai besirūpinančių kultūra, istorija bei turinčių naujų idėjų, kaip paveldo vertybes išsaugoti.

Be D. Varnaitės, komisijoje dirbo departamento Apskaitos, paveldotvarkos skyriaus vedėja Bronislava Rauplėnienė, mūsų kraštietis architektas Aurimas Širvys. Kartu su komisija objektuose dirbo savivaldybės vadovai, architektai, muziejininkai, už kultūrą atsakingi asmenys.