Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigė, kad ekonominis nuosmukis bus didesnis nei 2008 metais.

„Aplinka tokia, kad COVID-19 įtakoje ekonominis nuosmukis šiemet bus turbūt didžiausias naujųjų laikų istorijoje, pralenkiantis 2008 metų šokus“, – penktadienį, pristatydamas naujausias Lietuvos banko ekonomikos prognozes, teigė V. Vasiliauskas.

Anot Lietuvos banko, mažesnį nuosmukį leidžia prognozuoti palyginti geras pirmo ketvirčio BVP rezultatas (+2,4 proc.), ne toks didelis, kaip manyta, prekybos (-14 proc.) ir pramonės (-12,5 proc.) nuosmukis balandį, kuris, tikėtina, bus prasčiausias mėnuo šalies ekonomikai.

Bazinis scenarijus pagrįstas prielaida, kad griežto karantino priemonės atšaukiamos gegužę, o paklausa ir ekonomika atsigauna palyginti lėtai.

Numatoma, kad dėl pandemijos poveikio nedarbo lygis šiemet išaugs ir sieks 11,9 proc., vidutinis darbo užmokestis sumažės 2,6 proc., o infliacija sudarys 0,6 proc.

Kitąmet, pagal bazinį scenarijų, nedarbo lygis turėtų siekti 8,8 proc., darbo užmokestis augti 2 proc., o infliacija sieks 0,9 proc. Realusis BVP, pagal šį scenarijų, kitąmet turėtų augti 8,3 proc.

„Dėl ekonomikos augimo jis neatsvers mūsų prognozuojamo šių metų susitraukimo, bet, jeigu tendencijos bus tokios, kokias prognozuojame, tai balansas atsikurs 2022 metais“, – teigė V. Vasiliauskas.

Pagal palankųjį scenarijų numatoma, kad BVP smuks 7 proc., remiantis prielaida, jog viruso protrūkis pasaulyje suvaldomas gana greitai, o pasaulio ir Lietuvos ekonomika laipsniškai grįžta į vėžes be didelių neigiamų ilgalaikių padarinių.

Atšiauriojo scenarijaus atveju BVP sumažėtų 17 proc. Daroma prielaida, kad viruso plitimo pasaulyje nepavyksta suvaldyti iki tol, kol nėra išrandamos medicininės priemonės kovai su šiuo virusu.

Lietuvos banko duomenimis, per 10 savaičių nuo karantino įvedimo naujų būsto paskolų srautas sumažėjo 30 proc., vartojimo ir kitų paskolų – 37 proc., paskolų verslui – 17 proc. Vis dėlto paskolų paklausa jau normalizuojasi, o gegužę, palyginti su balandžiu, skolinimo tempas padidėjo apie 18 proc.

Anot Lietuvos banko valdybos pirmininko, bankų likvidumas grėsmių nerodo.

„Likvidumas bankiniame sektoriuje yra geriausias istorijoje. Atsarga yra didelė. Istoriškai didžiausias indėlių atsitraukimas buvo 6,2 proc. punkto 2008 metais. Dabartinėmis sąlygomis galima sakyti, kad 30 proc. indėlių sumažėjimas dar nebūtų problema iš likvidumo perspektyvos“, – sakė V. Vasiliauskas.

„Bankai tikrai turi pakankamai sukaupę rezervų. (…) Net ir paties atšiauriausio scenarijaus atveju bankų sistema vis dar vykdytų minimalaus kapitalo reikalavimus. Mes čia kažkokių didesnių problemų nematome“, – pridūrė Lietuvos banko vadovas.

Euro zonos ekonomika turėtų susitraukti 8,7 proc. punkto.

azija

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie