puodelis

Gruodžio 20 d. visų šalies urėdijų miškininkai gyventojams dovanos Kalėdų nuotaiką – visuomenę kviečia į tradicinę eglių šakų dovanų akciją „Parsinešk Kalėdas į namus“. Tačiau pačių miškininkų nuotaikos – pačios liūdniausios. Rokiškio miškų urėdiją palieka 13 kvalifikuotų specialistų ir darbuotojų. Priežastis – valstybės  miškų sistemos reforma, griaunanti daug metų gyvavusią tvarką ir pasėjusi miškininkų bendruomenėje nežinią dėl ateities.

Urėdijų vėliavos - su juodais kaspinais.
Urėdijų vėliavos – su juodais kaspinais.

„Gimtasis…“ domėjosi vykstančiu urėdijų „tuštėjimu“ bei tuo, ką apie „buldozeriu“ šių metų pavasario Seimo sesijos paskutinę dieną prastumtą reformą kalba mūsų ir kaimyninių rajonų miškininkai?

Bus patenkinti reformatorių interesai ir kolaboruojančių bei pataikūnų svajonės

Benjaminas Sakalauskas,
Rokiškio miškų urėdas.

Darbą Rokiškio miškų urėdijoje darbdavio iniciatyva palieka 13 darbuotojų. Tarp jų – aukščiausios kvalifikacijos miškininkai, vyriausioji finansininkė. Parodija: jie darbą palieka „darbdavio iniciatyva“. Urėdijų darbuotojų darbdaviai – urėdai, bet tikrai ne jų ši iniciatyva, o miškų sistemos reformatorių. Kodėl darbuotojai nesutinka pereiti pas kitą darbdavį? Žmonės nenori komentuoti, labai išgyvena dėl nežinios, jie netiki ministerijos skleidžiamomis pasakomis, didelis nepasitikėjimas reforma. Patarti, ką daryti, būtų labai neatsakinga, nes nėra galimybių prognozuoti, kas ateityje laukia miškininko profesijos. Jie mato, kaip susidorojama su kai kuriais miškų sistemos pareigūnais, jaučia, kad toks likimas gali ištikti ir juos. Bet ar kas mūsų valstybėje klausia, kodėl piliečių tokios nuotaikos, kodėl žmonės masiškai bėga iš Lietuvos, kodėl pirmaujame savižudybių skaičiumi?

Sakysite, tai nieko bendro su miškų reforma? Nieko panašaus. Tarnybą „darbdavio iniciatyva“ paliekantys miškininkai papildys bėgančiųjų gretas. Su miškininkais vykdomas susidorojimas atspindi bendrą valstybės tendenciją, piliečių pasitikėjimo valdžia reitingai katastrofiški. Kol nebus asmeninės valstybės pareigūnų materialinės atsakomybės už jų sprendimus, tol mūsų valstybė risis į dugną.

Kas bus nuo kitų metų valstybinių miškų sistemoje, niekas negali pasakyti. Aišku viena: bus patenkinti reformatorių interesai ir kolaboruojančių bei pataikūnų svajonės. Ir bus keletas laimingų, kaip sakė vienas patyręs miškininkas. Aš, kaip ir kiti urėdai, nuo sausio 2 d. būsime atšaukti ir laisvi vaikščiosim laisvos Lietuvos gatvėmis. Jeigu tiesiai šviesiai – išmesti į gatvę. Man labai gėda, kas dabar vyksta valstybinių miškų sistemoje ir politikoje. Turiu 40 metų miškininko stažą, bet ne metai yra esmė. Didžiuojuosi ir esu laimingas, kad valstybinių miškų sistemai vadovavau tuo laikotarpiu, kai Lietuvos miškai (2012 m.) buvo pripažinti geriausiai tvarkomais pasaulyje.

Sveikinu neseniai įkurtą pilietinį sąjūdį „Už Lietuvos miškus“, į jį jungiasi miškininkai, mokslininkai, eiliniai piliečiai, suvokiantys, kas laukia valstybinių miškų. Rokiškyje tokių pilietiškų žmonių daug, o ir rajono taryba, savivaldybės administracija pasielgė valstybiškai – priėmė rezoliuciją, nepritariančią gerai veikiančios miškų sistemos išdraskymui. Miškininkų bendruomenė už tai labai dėkinga. Tai suteikia vilties, kad iš mūsų Lietuvos neliks vien tik pavadinimas.


Skaudu, kad profesionalai priversti trauktis

Mantas Zamaliauskas,
Rokiškio miškų urėdijos
miškininkų profsąjungos pirmininkas.

Kaip diena, taip naujiena. Gyvename visiškoje nežinioje: darbo perspektyvos neaiškios, nežinome, nei kiek etatų liks, nei kokius darbus dirbsime, nei kiek mokės. Tikiuosi, dirbsiu, sutikau pereiti pas naują darbdavį. Kitiems patarti negaliu, kiekvienas turi pats apsispręsti. Kokios gali būti kalėdinės nuotaikos, kai dalis kolektyvo, labai kvalifikuoti specialistai, palieka tarnybą? Pagal pasirašytą kolektyvinę sutartį jiems priklauso išeitinės, jų suma priklauso nuo turimo stažo, maksimali išeitinė – šešių mėnesių atlyginimo dydžio. Taip pat teisė į ilgalaikio darbo išmoką. Bet apie tai nesinori nė kalbėti, skaudu, kad šitaip draskoma miškininkų bendruomenė ir profesionalai priversti trauktis.


Negaliu eiti dirbti ten, apie ką nieko konkretaus nežinau ir kuo nepasitikiu

Julius Adamonis,
Rokiškio urėdijos
vyriausiasis miškininkas.

Nesutikau pasirašyti sutikimą nuo sausio pareiti dirbti pas naują darbdavę – valstybinių miškų įmonę. Motyvų daug, pagrindiniai – visiška nežinomybė dėl ateitis. Kol kas reformatoriai skleidžia visišką melą. Negaliu eiti dirbti ten, apie ką nieko konkretaus nežinau ir kuo nepasitikiu. Kitas motyvas – matau, kad kitąmet miškininkų darbo krūviai dvigubės, o, kaip sakė Rokiškyje viešėjęs aplinkos ministras, atlyginimus gal truputį ir pakels, jei bus galimybių… Nesiveliu į politines peripetijas, bet akivaizdu, kad miškų reforma – „šakėm ant vandens“. Miškininku dirbu nuo 1994 m., vyriausiuoju miškininkų – penkeri metai. Labai liūdna, ne tiek asmeniškai, kiek dėl sistemos, griaunamos per jėgą. O kaip buvo išsityčiota iš miškininkų, esame iškoneveikti, apvaginti. Dabar tie patys sako: „Eik pas mus, bus gera.“ Man miškininkystė labai artima širdžiai, bet žemintis neleidžia savigarba. Nežinau, kas laukia ateityje. Artėja Kalėdos, gal reikia tikėti stebuklais?


Reforma parodo, kad mes, dirbantys ir gyvenantys regionuose, esame niekam nesvarbūs

Dainius Stonkus,
Kupiškio miškų urėdas.

Nuotaikos liūdnos. Pasigendam informacijos ir konkrečių atsakymų, kas bus po sausio 1 d. Darbuotojai pasimetę, nežino, kaip elgtis: sutikti tęsti darbą naujoje įmonėje ar – ne. Situacija tokia, lyg būtume verčiami ieškoti juodos katės juodame kambaryje… Kiek miškininkų nesutiks pereiti dirbti naujai įkurtoje įmonėje, dar nežinau, nesibaigė apsisprendimo terminas. Teko bendrauti su žmogumi, nesusijusiu nei su miškininkais, nei su miškais. Jis sakė: „Galvojau, kad yra pagrindo tai reformai, bet matau, kad visiška „bilibirda“.“

Nežinomybė dėl darbų girininkijose: jos bus stambinamos, darbuotojų mažėjimas bus neišvengiamas. Nors žadama, kad reforma girininkijų nepalies, bet jos tikrai nebus „šventa karvė“. Manau, vyks kritinis miškų sistemoje dirbančių specialistų mažinimas. Kupiškio urėdiją prijungs prie Rokiškio, po sujungimo juk nepaliks oo du vienodus etatus.

23 metus dirbu miškų sistemoje, aštuonioliktus metus dirbu urėdu. Reformatoriai mus išvadino užsisėdėjusiais, nukvakusiais. Nieko nesigailėčiau, jei tik ši reforma duotų naudos, bet tokios perspektyvos nematau. Labiausia liūdina tai, kad miškininkystę dabar palieka labiausiai kvalifikuoti specialistai. Gal mūsų valstybė labai turtinga, kad gali taškytis tokiais specialistais? Reformos autoriai ir neseniai suformuota naujosios miškų įmonės valdyba, manau, nedaug išmano apie tai, kaip sistema veikia. Valstybiniai miškai – didžiausias valstybės turtas, o jį valdyti bus patikėta jaunuolių armijai.

Apie tai, kad naujoji įmonė, kaip buvo žadėta, bus įkurta Katinų kaime (Panevėžio r.), gali svaigti tik mūsų valdžia. Visi jaučiam, kad ten jos nebus. Kolegos iš Panevėžio klausiau, kur gi tie Katinai? Jo atsakymas komentarų nereikalingas: „Ten, už fermos, į kairę.“ Dėl regioninės politikos.. Miškų reforma parodo, kad mes, dirbantys ir gyvenantys regionuose, esame niekam nesvarbūs…


Neįsivaizduoju, ką ir kaip dabartinės urėdijos veiks

Rimantas Jurevičius,
Zarasų urėdijos miškų urėdas.

Pereiti dirbti į naujai sukurtą miškų įmonę kol kas nesutiko du mūsų darbuotojai. Jaučiu, specialistai norėtų miškų sistemoje dirbti, bet nežino, kas bus ateityje. Nuotaikos nelinksmos, kankina nežinomybė. Iš Aplinkos ministerijos kol kas tik pažadų krūva, reforma vykdoma pažeidžiant elementarią tvarką. Viceministras buvo mūsų urėdijoje, prižadėjo visko ir pasakė, kad neprisiima atsakomybės, jei kas bus ne taip… Niekada netikėjau, kad Katinuose veiks naujoji miškus valdysianti įmonė. Kas ten važinės? Jeigu atvirai, tai neįsivaizduoju, ką ir kaip dabartinės urėdijos nuo kitų metų veiks. Mano manymu, darbuotojų smarkiai mažės, nes urėdijos jungiamos. Zarasus žada tremti į Ignaliną.

Miškininko uniformą vilkėjau 40 metų, 18 metų dirbu urėdu. Liepos 11 d. uniformą nusivilkau… Labai skaudu, kad buvo vykdoma miškininkų, ypač urėdų, baisi juodinimo kampanija. Iš ministerijos ar Generalinės urėdijos jokio rašto nesu gavęs dėl mano, urėdo, darbo santykių pasibaigimo nuo sausio 1 d. Matyt, atšauks visus urėdus, kurie savo noru nesutiko pasitraukti. Ką gi,  tapsime Darbo biržos klientais. Man be galo gaila jaunų miškininkų. Jie, baigę miškininkystės mokslus, turėjo didelių lūkesčių, o valdžia juos skaudžiai nuvylė.


Artėjantys metai bus chaoso metai

Alvidas Kurklietis,
Biržų miškų urėdijos
laikinasis vadovas.

Kiek urėdijos darbuotojų nuspręs išeiti iš darbo, dar nežinau, nes nesibaigė apsisprendimo terminas. Kas bus po Naujųjų metų, irgi nežinau. Urėdas Romanas Gaudiešius tarnybą paliko gruodžio 1 d. šalių susitarimu. Biržų urėdijos kol kas su niekuo nejungia, mes nuo seno administruojame dviejų rajonų valstybinius miškus: Biržų ir Pasvalio, valdome apie 31 tūkst. ha valstybinių miškų.

Kokios gali būti nuotaikos? Miškininkams niekas neaišku, jie nežinioje. Pasirengimas reformai beveik nulinis. Labai daug prieštaringos informacijos. Net patiems reformatoriams neaišku, kaip kas bus, visos sprendimo teisės naujosios įmonės vadovybei – valdybai ir generaliniam direktoriui. Taigi viskas pereina vienos įmonės žinion. Blaivaus proto žmogus taip nebūtų padaręs. Manau, kad dalis apvaliosios medienos pardavimų neišvengiamai teks tos įmonės padaliniams, nes iš Katinų ar kokių Bebrų kaimų mažmeninių pardavimų nesuvaldysi. Miškų sistemoje dirbu nuo 1995 metų. Nors patirtis nemenka, bet tikrai negaliu prognozuoti, kas kitąmet bus valstybinių miškų sistemoje. Manau, kiti metai bus chaoso metai.

3
Rašyti komentarą

avatar
3 Comment threads
0 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
2 Comment authors
KotrynaAdomas Recent comment authors
  Subscribe  
Naujausius Seniausius Įvertinimą
Informuoti apie
Adomas
Adomas

Gerb. Kotryna, didelė patirtis vadovaujančiame darbe leidžia suprasti naujų reformų esmę ir svarbą. Taip, nesu miškininkas, bet didelio miško savininkas. Kaip ten sakoma: poetu tu gali nebūti, bet žmogum tu būti privalai. Užjaučiu Jus jeigu esate miškininkė (o gal ir vieną fakultetą esame baigę, ar bent mokinęsi?)nežinomybės niekas nenori, bet viskas patikėkite susitvarkys ir miškai Lietuvoje žaliuos (nors kaip aimanuotų Benas Rupeika)

Kotryna
Kotryna

Adomai, matosi, kad nesate miškininkas, jei tokias nesąmones rašot.

Adomas
Adomas

Suprantama ,kad vykdant reformą daug neaiškumo ir baimės visiems esama ir reformatoriams ir dirbantiesiems. Bet kažką seniai laikas buvo daryti. Teisingai sakoma: velnias ne toks baisus kaip jis piešiamas.Sutikite, kad miškininkai miške jautėsi kaip savo kišenėje, kam kiek norėjo davė, iš ko kiek norėjo ėmė. Sovietmečiu kai visur buvo kainynai, normatyvai .limitai , viska buvo vienaip. Bet kai atsirado sutartinės kainos, tai kas gali paneigti kad……nebetęsiu. Manau, kad viskas išsispręs, susitvarkis ir visi miškininkai, jeigu jie tikrai miškininkai, sugrįš ir dirbs Lietuvos miškuose.