Asociatyvi nuotr.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, pernai gaisrų, kilusių dėl žolės deginimo, palyginti su 2017 m., padaugėjo 37 proc. „Sausą pernykštę žolę žmonės uždega tyčia, tikėdamiesi, kad išdegusiuose plotuose ji greičiau sudygs, o vasarą bus galima ją lengviau nušienauti. Daugelis nežino, kad liepsna per sausą žolę plinta žaibišku greičiu, o užgesinti ją yra labai sunku“, – sakė PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas.

PAGD duomenimis, pernai degindami žolę nukentėjo 3 žmonės, sudegė 3 pastatai, 96 statiniai buvo apgadinti. Ugniagesiai įspėja – deginti sausą žolę draudžiama. Didžiausios nelaimės nutinka, kai sausos žolės gaisras išplinta dideliame plote, liepsna iškyla iki metro aukščio ir dar daugiau. Aitrūs dūmai labai greitai apsvaigina netoli ugnies esančius žmones, jie praranda sąmonę ir, nukritę ant žemės, užsidegus drabužiams, kartais net mirtinai apdega. Pastebėjus degančios žolės plotus būtina reaguoti skubiai, apie gaisrą pranešti ugniagesiams. Nedidelius degančios žolės plotus reikėtų stengtis užgesinti patiems, žolę užplakant medžių šakomis ar kitomis priemonėmis.

 Už žolės deginimą gresia administracinė atsakomybė, o žolės deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus gresia bauda nuo 50 iki 350 eurų.

PAGD inform.

azija

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie