blank
15min.lt nuotr.

„Tyrimas rodo, kad apie pusė šalies gyventojų yra susidūrę su vienokiomis ar kitokiomis kibernetinėmis grėsmėmis internete – nuo elementaraus sukčiavimo ar apgavystės iki duomenų vagystės ir tapatybės pasisavinimo. Pastaraisiais metais ištobulėjusios socialinės inžinerijos principais paremtos atakos kelia vis didesnę grėsmę, todėl visuomenė turi būti dar budresnė, ugdyti ir savo skaitmeninį raštingumą, ir kritinį mąstymą“, – sako „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė.

Remiantis tyrimo rezultatais, trečdalis (33 proc.) Lietuvos gyventojų su kibernetinėmis grėsmėmis susidūrė, tačiau nuostolių nepatyrė. 9 proc. respondentų teigia, kad patyrė ne finansinių nuostolių, tai yra, gaišo savo laiką, buvo patekę į stresines situacijas ar turėjo remontuoti savo įrangą, dar 5 proc. – neteko svarbių duomenų.

Anot Ž. Augonės, panašios tendencijos vyrauja ir kitose Baltijos šalyse. Estijoje su skaitmeninėmis grėsmėmis yra susidūrę 52 proc., Latvijoje 51 proc. gyventojų.

„Sukčiavimai ir apgavystės internete labai išaugo pandemijos laikotarpiu, nes žmonės prisitaikė gyventi naujajame skaitmeniniame pasaulyje: internete naršė ir ieškojo informacijos, mokėsi, pramogavo, mezgė naujas pažintis. Deja, dėl bazinių skaitmeninių įgūdžių spragų kai kuriems iš jų šios veiklos atnešė nemalonių patirčių ar net finansinių nuostolių“, − teigia „Swedbank“ atstovė.

„Swedbank“ atliktas tyrimas rodo, kad gyventojai nepuoselėja lūkesčių, jog ateityje kibernetinių nusikaltimų galbūt mažės. Absoliuti dauguma (93 proc.) lietuvių mano, kad skaitmeninių grėsmių skaičius per artimiausių 3-5 metų laikotarpį išaugs, ir tik 1 proc. tikisi jų sumažėjimo.

„Reikia pripažinti, kad kol kas mūsų visuomenei dar trūksta savotiškos skaitmeninės higienos – dešimtadalis lietuvių nešiojasi savo kortelės PIN kodą piniginėje, naudoja vieną ir ne patį stipriausią slaptažodį įvairioms platformoms, kurio reguliariai neatnaujina, aktyvuoja net ir įtartinas nuorodas internete bei suveda ten savo duomenis, taip atverdami kelią nusikaltėliams į savo skaitmeninę piniginę ar net sąskaitas“, – pastebi Ž. Augonė.

Pasak „Swedbank“ ekspertės, įdomus faktas yra tai, kad didžiajai daliai lietuvių daugiau nerimo kelia galimybė patirti finansinių nuostolių ar sugadinti įrangą, negu susidurti su asmeninių duomenų nutekėjimu.

Tyrimo duomenimis, vertindami skaitmenines grėsmes, 53 proc. lietuvių labiausiai bijo finansinių nuostolių, 40 proc. svarbios informacijos praradimo, 34 proc.– įrangos gedimų. Asmeninių duomenų labiausiai netekti bijo tik 28 proc. apklaustųjų.

„Nepaisant to, kad privačių duomenų apsaugai pastaraisiais metais skiriamas didelis dėmesys, gyventojams šių duomenų nutekėjimas atrodo mažiau skausmingas nei kitos svarbios informacijos praradimas, įrangos sugadinimas ar finansiniai nuostoliai“, – sako „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Ž. Augonė.

Tyrimą apie kibernetines grėsmes Lietuvoje atliko bendrovė „Rait“, iš viso buvo apklausti 1032 respondentai nuo 18 iki 74 metų amžiaus.

blueyellow1
blank
Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Geros ar piktos valios pasireiškimai, stichinės nelaimės ir nekalti gamtos pokštai, pasaulio ir mūsų krašto politinio, ekonominio bei kultūrinio gyvenimo naujienos, naujų žvaigždžių atradimai ar įmintos mikropasaulio mįslės, sporto varžybos ir daug kitokių svarbių bei įdomių dalykų.
Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments