Ansambliečių jubiliejų progos būna ir teminės. „Gastautos“ archyvo nuotr. ,,Žirniukų“ tema „Gastautos“ narės sodyboje 2015 m.

Algirdas Svidinskas.

Algirdas SVIDINSKAS

Prieš 35 metus buvo kurtas jaunimo folkloro ansamblis – dar ir dabar iš to jaunimo yra dainuojančiųjų „Gastautoje“. Mes tapome ta gyvoji jungtis tarp praeities tūkstantmečio ir ateities, kurie lemtingi mūsų tautai. Tai buvo lyg prigimtinės lietuvių kultūros išgelbėjimas.

Dabar sunku net išvardinti visus žmones, kurie man buvo didelė paspirtis, kurie palaikė sunkiu laikotarpiu. Yra žmonių, be kurių neįsivaizduojamas kolektyvas, nors jie patys gal ir nesuprasdavo, kokie man buvo reikalingi. Jeigu ne jie – sunku būtu dirbti. Aušra Jarašiūnaitė, Virginija Mikulėnienė, Vidmantas Kundelis, Arūnas Augutis, Eugenijus Deksnys, Algis Bagdonas ir dar daug kitų žmonių, kurie man padėjo, generavo idėjas.

Linkiu jums, jau brandiems gastautiečiams, liaudies kultūros krislelius surankiotus iš viso Rokiškio krašto etnoekspedicijų metu ir perduoti ateities kartoms, rūpintis jungtimi su jaunimu, ateinančiu į kolektyvą.


2016 m. rugpjūčio 15 d. koncerto akimirkos iš Rokiškio rajono Jūžintų bendruomenės gyvųjų amatų šventės „Kaip gyveno mūsų senoliai“.

Kolektyvo įkūrėjas ir pirmasis vadovas Algirdas Svidinskas jau tapęs legenda. Gal todėl ir dabar jaukiame pasibuvime su „Gastautos“ nariais Algirdo vardas skambėjo labai dažnai, o prakalbus apie tuos laikus visų akys nušvisdavo.

Algio atėjimo į kultūrą istorija taip pat netradicinė. Baigęs tuometinį Vilniaus inžinerijos ir statybos institutą (VISI), jis atvyko dirbti į Rokiškį inžinieriumi. Statė Rokiškio autobusų stotį, – pasakojimą pradėjo gastautietis ir dabartinis ansamblio vadovas Giedrius Viduolis. – Algirdas iš pradžių nusinešęs gitarą grodavo per darbo pertraukėles, o paskui nebe tik per pertraukas ant pamatų atsisėdęs. Tada Algirdo viršininkas atvyko į kultūros namus ir vadovams papasakojo, kad pas juos dirba toks inžinierius, kuris yra labai geras statybininkas, bet tikriausiai bus dar geresnis muzikantas.“

1981 m. pavasarį „Saulalos“ vadovės Irenos Aleksiejienės buvo pakviestas kartu dalyvauti šventėje, o  tų pačių metų gruodžio 22-ąją – suskambo pirmoji daina – A. Svidinskas pradėjo rinkti folkloro grupę, nes besimokydamas Vilniuje jau buvo ragavęs folkloro duonos. Ten jo dalyvavimas romuvietiškame judėjime ir buvo pirmasis startas, susipažinimas su lietuviškuoju folkloru.

Kultūros darbuotoju A. Svidinskas irgi tapo ne iš karto, iš pradžių jis buvo įdarbintas techniniu darbuotoju.

Kadangi A. Svidinskas prisijungti prie kolektyvo kvietė daugiau jaunimą, tai ir vadinosi jaunimo folkloro ansambliu, o vėliau vis buvo pavadintas liaudies kolektyvu.

Visi ansamblio senbuviai išskyrė ypatingą A. Svidinsko bruožą – mokėjimą sudominti, uždegti meile muzikai. Išgirsdavo jis kokios šventės metu gražiai dainuojantį jauną žmogų ir, nutaikęs momentą, šnekindavo ateiti padainuoti. Jeigu neateidavo, tai gavęs telefono numerį skambindavo antrą, trečią kartą, tol, kol prikalbindavo. Kitas „kabliukas“, kai kuriuos atvedęs į šį kolektyvą, pasirodę pirmieji valstybės atgimimo daigai, kurie į dienos šviesą pamažu iškėlė ir liaudies dainą. Pasidarė smagu ir netgi madinga užtraukti liaudies dainą.

Išsamiau apie tai ketvirtadienio GR

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie