Šventės atradimu tapo neseniai į Panemunėlio kraštą gyventi atsikėlusios Katarinos Jonaitytės vąšeliu nerta Lietuvos trispalvė, kuri iškilmingai pristatyta šventės dalyviams. Nuotr. V. Bičiūnaitės.

Ši šventė iš tiesų skambėjo. Joje dalyvavo šaunios Rokiškio krašto kapelos ir meno kolektyvai iš Panemunėlio, Kamajų, Aukštakalnių bei kaimynai iš Anykščių ir Utenos rajonų – Svėdasų, Užpalių, Vyžuonos, Leliūnų.

Kaip ir pernai, į sambūrį bendruomenės suvažiavo nešinos prikeptų koriukų, iš kurių buvo lipdomas bendrystės korys. Šiemet jį lipdė panemunėliečiai, padedami šventės globėjo –  Ramūno Godeliausko. Daugiausiai koriukų – 7,3 kg – prikepė asociacija „Panemunėlio kraštas“, antroje vietoje liko Lailūnų kaimo (Pandėlio sen.) bendruomenė. Jos koriukai svėrė beveik 7 kg. Trečia – Salų kaimo bendruomenė, atvežusi kone 3 kg skanumynų. Pernykštis Pandėlio miesto bendruomenės rekordas – 10 kg – liko nepralenktas. Saldėsiu pasivaišino visi šventės dalyviai.

Veikė nuotraukų parodos, dalis bendruomenių vizualiai pristatė brandžiausias, jau įgyvendintas idėjas, o mažoji kultūros sostinė  didžiavosi tuo, kuo išsiskiria iš daugelio panašaus dydžio vietovių – iškiliomis, kraštą garsinančiomis asmenybėmis. Būtent joms renginio pradžioje buvo skirta keletą valandų trukusi ekskursija su gide Violeta Alekniene. Aplankyta ministro pirmininko Juozo Tūbelio gimtinė Ilgalaukių kaime, žvalgės Marcelės Kubiliūtės tėviškė Tindžiulių kaime, buvusi žydų Olkinų sodyba bei jų žūties vieta, švietėjo Jono Katelės muziejus, Struvės geodezinis lankas.

Abiejų Panemunėlių – bažnytkaimio ir geležinkelio stoties – erdves papuošė ir įprasmino drožybos plenero dalyvių darbai – suoleliai ir stogastulpis, skirtas mažajai kultūros sostinei. Juos kūrė tautodailininkai, mūsų krašto medžio skulptoriai Vidmantas Zakarka, Gintaras Varnas, Romualdas Kaminskas bei Vidas Jatulevičius iš Vabalninko (Biržų r.), Eduardas Titas iš Miežiškių (Panevėžio r.).

Šventės atradimu tapo neseniai į Panemunėlio kraštą gyventi atsikėlusios Katarinos Jonaitytės vąšeliu nerta Lietuvos trispalvė, kuri iškilmingai buvo pristatyta šventės dalyviams. Ją Katarina nunėrė Lietuvos šimtmečiui. Nėrinys oficialiai pripažintas Lietuvos rekordu. Smagu, jog žymių Panemunėlio krašto žmonių sąrašą papildė dar vienas kūrybingas žmogus.

Taip pat pagerbti ir apdovanoti patys jauniausi panemunėliečiai, dalyvavę jaunimo kūrybinio laiško konkurse „Mudu abudu iš Panemunėlio“. Prasmingus laiškus Panemunėlio krašto istorinėms, iškilioms asmenybėms rašė Elzė Belovaitė, Milda Čeponytė, Laurynas Čepukas, Benas Jasinevičius, Jonas Katinas, Milda Tunaitytė, Urtė Šakalytė.

Išbandyti savo kūrybiškumą žiūrovai galėjo iš žolynų susirišdami lėlę-pakabuką ar šiaudinį paukštelį, pindami juosteles iš vilnonių siūlų. Šiuos dirbinius pasidaryti mokė tautodailininkės ir lėlių teatras „ČIZ“ iš Bajorų kaimo.

Vakarą užbaigė grupė iš Kauno „Lietuvaičiai“. Į jų koncertą suėjo ir suvažiavo skaitlingas būrys žiūrovų.

 

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: