Šituose žodžiuose yra Dievas, nuo pat pradžios – kūrimo – iki prisikėlimo dienos. Per visą istoriją Dievas trokšta pasidalinti savo meile su žmogumi. Leisdamas Jam save pamatyti debesyse, mėnulyje ir galiausiai savo Sūnuje. Žmonės ne tik matė, bet ir girdėjo Jo tariamą balsą Jo Sūnaus lūpomis. Tėvas vis primindavo ir ragindavo: „Jo klausyti.“ Dar daugiau – per gerus darbus ir stebuklus Dievas rodo meilę žmogui. Žmonės matydami, girdėdami ir jausdami įtikėjo Jį, Kuris myli tobulai. Galiausiai šimtininkas, matydamas, kas įvyko, tars: „Iš tiesų šitas žmogus buvo teisus!“ Ar mes norime mylėti? Tikiuosi, tariate „taip“. Tegul Jūs būsite pripildyti Dievo meilės. Jis kviečia: „Ateik pas mane“ ir sako iš širdies į širdį: „Aš Tave myliu ir mylėsiu amžinai…“ Tegu mūsų akys pasipuošia džiaugsmo ašaromis ir širdys prisikelia, Tos nuostabios meilės paliestos!

Tad švęskime šventes su Viešpaties meile!!!

Aleliuja, Aleliuja, Aleliuja!

Dekanas Eimantas

azija

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie