Kaip matavo ir skaičiavo?
Vasario 7 ir 9 d. vilkių ir lūšių pėdsakų ieškojo, juos matavo ir fiksavo Rokiškio miškų urėdijos girininkai, jų pavaduotojai ir eiguliai. Visuomenės atstovų, pageidavusių prisidėti prie šio darbo, pagalbos nesulaukta. Urėdijos medžioklės plotų prižiūrėtojas, patyręs medžiotojas Juozas Davainis pasakojo, jog miškininkai, kurių didelė dalis – medžiokliai, puikiai pažįsta vilkų ir lūšių buveinių teritorijas ir vietas, kuriose didžiausia tikimybė rasti plėšrūnų pėdsakų. Taigi pagal šias aplinkybes pasirinkti miškai buvo apskaitos vykdytojų tyrimo objektas: kvartalai „apsupti“ tyrėjų, kurių vieni fiksavo įeinančių žvėrių pėdsakus, kiti – išeinančių. Aptiktus pėdsakus pėdsekiai matavo, fotografavo ir pagal specialią metodiką aprašė.
Kur neiti, jei bijai vilko?
Žinia apie tai, kad mūsų miškuose daugėja ne tik vilkų, bet ir lūšių, ne vienam uogautojui ar grybautojui gali „pakirsti pakinklius“. Juk šie žvėrys, anot pasakų ir senolių, gali pulti ne tik silpnesnius miško gyventojus, bet ir žmogų. Puikiai laukinių žvėrių elgseną išmanantis J. Davainis ramina: sako, joks žvėris žmogaus nepuls, nes visi vengia net menkiausio kontakto su „dvikoju padaru“. Ir kad vilko ar lūšies baimė visiškai nepagrįsta, tik vaikystėje iš pasakų įdiegta.
Nors tikimybė miške pamatyti vilką ar lūšį – labai menka, bet smalsu, kurioje teritorijoje šių žvėrių aptikta daugiausia?
J.Davainis sakė, jog per apskaitą daugiausia vilkų pėdsakų aptikta miškuose, esančiuose Lietuvos ir Latvijos pasienyje ir Kamajų krašte. Tai – Pandėlio, Juodupės ir Kamajų girininkijos. Pandėlio krašte užfiksuota aštuonių vilkų pėdsakų, Kamajų – septynių, Juodupės – šešių. Sėlynės, Obelių ir Rokiškio girininkijose aptikta po du vilkus (jų pėdsakų). Pasak J. Davainio, šie skaičiai nereiškia, kad pėdsakų palikę vilkai būtinai ir gyvena toje zonoje.
O lūšių daugiausia yra Apūniškio miške (Rokiškio girininkija) – aptikta penkių šių žvėrių pėdsakų. Beje, yra ir lūšių populiacijos šiame miške liudininkas – buvęs miškininkas, medžiotojas Petras Eugenijus Streikus, savo akimis matęs ir skaičiavęs lūšis, laukdamas šernų bokštelyje. Po keturias lūšis aptikta Juodupės ir Kamajų girininkijose, šių žvėrių pėdsakų rasta ir kitose girininkijose.
Prie bokštelio – visa lūšių šeimyna
Vasario 10 d. apie 18 val. į bokštelį laukti šernų užkopęs buvęs miškininkas P. E. Streikus, „Miškininkų“ medžioklės klubo medžiotojas, išvydo netoli šėryklos, krūmokšniais apaugusių ūkinių pastatų griuvėsių pašonėje slampinėjantį žvėrį. „Matyt, jis išsigando mano brazdėjimo, ėmė šnypšti ir keistai loti, po to šonu šonu ir nusliūkino į mišką. Buvo mėnesiena, šviesu. Žiūriu, iš miško dešinėje bokštelio pusėje susirinko visa šeimyna, net penkios lūšys. Dvi atslinko prie šėryklos, dvi sutūpė ant keliuko, o viena pasiliko atokiau. Matyt, atliko sargo vaidmenį. Ilgai jos tupėjo, keistai šnypštė. Gaila, neturėjau fotoaparato, būčiau visą šeimyną užfiksavęs. Pasigyriau sūnui, taip pat medžiotojui, ir kolegoms. Visiems buvo labai įdomu. Džiaugiuosi, kad miškuose atsirado lūšių. Labai gražios katės, tik daug didesnės už namines“, – netikėtus įspūdžius vaizdžiai pasakojo medžioklis. „Gimtajame…“ perskaitęs informaciją, kad rajone vykdoma lūšių ir vilkų apskaita, apie matytą žvėrių šeimyną jis pranešė J. Davainiui.
Nuo 1986 m. medžiojantis rokiškėnas gyvų lūšių matė pirmą kartą, anksčiau yra aptikęs tik jų pėdsakų. „Šių žvėrių, kaip ir vilkų, žmogui bijoti tikrai nereikia. Pasakos, kad aukštai medyje tupinti lūšis tik ir tyko, kada žmogus eis pro šalį. Šis žvėris nebent stirną gali užpulti, o kad pultų žmogų, iki šiol neteko girdėti“, – medžioklis juokėsi iš pramanų, jog lūšis miško lankytojams gali būti mirtinai pavojinga.
Duomenys – apytiksliai
„Surinkti rajono duomenys apie vilkus ir lūšis nėra absoliutūs. Jeigu būtų galimybė apskaitą atlikti visuose miškuose, duomenys būtų tikslesni. Be to, kai kuriuose šalies regionuose dėl nepalankių gamtos sąlygų šiemet vilkų ir lūšių apskaita visai nerengta“, – vasaryje vykdytos apskaitos rezultatus komentavo J. Davainis.
2015-ųjų apskaitos metu rajone užfiksuota 21 vilko ir 9 lūšių pėdsakų, pernai dėl nepalankių gamtos sąlygų (nebuvo sniego) apskaita nevykdyta.
