Gražu, kol popieriuje

Visas susitarimas apima penkias sritis ir tikslus: švietimo ir mokslo kokybės bei mokymosi visą gyvenimą skatinimą, mokesčių sistemos suderinamumo užtikrinimą, šalies konkurencingumo didinimą, socialinio dialogo stiprinimą ir viešojo sektoriaus efektyvumo ir viešųjų paslaugų kokybės didinimą. Šiuo susitarimu įtvirtinamas esminis Vyriausybės įsipareigojimas – mažinti darbo jėgos apmokestinimą. Mainais verslas įsipareigoja didesnius atlyginimus. Dėl algų kėlimo žadama susitarti atskirai. Iki kitų metų pabaigos žadama parengti šakos ar teritorines kolektyvines sutartis, kur veikia darbdavių organizacijos ir profsąjungos, o 2019 m. bus pradėtos derybos dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties.

Planuojama įsteigti specialią tarybą, kad ji prižiūrėtų ir vertintų susitarimo įgyvendinimą. Priežiūros komitetas, kaip skelbiama, rinksis kas ketvirtį ir vertins, ar daroma pažanga.

Vertinimai

Beveik metus rengtą ir skambiai pristatytą Nacionalinį susitarimą – kaip šalies pažangai būtinų reformų švyturį – šalies ekonomistai ir politologai vertina skeptiškai. Panašus susitarimas su verslo atstovais buvo pasirašomas po euro įvedimo – buvo sutarta nedidinti kainų ir jas sąžiningai perskaičiuoti. Tačiau realybėje  situacija apsivertė „aukšty kojom“: šiuo metu infliacija Lietuvoje yra didžiausia Europos Sąjungoje, gyventojų skurdo lygis didėja nesuvaldoma progresija, kaip ir atotrūkis tarp turtingiausių ir skurdžiausiai gyvenančių šalies gyventojų.

SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda viešame komentare sakė: „Kol kas aš labai skambiai šio susitarimo nevertinčiau – tokių panašių susitarimų turėjome praeityje, bet tikrai proveržio pasiekti jie nepadėdavo.“ Jo žodžiais, pasaulyje yra buvę panašių susitarimų, kurie tapo „sielos masažo priemone“, nes viskas priklauso tik nuo susitarimą pasirašiusių šalių geros valios. Ekonomistas išskyrė „Sodros“ įmokų „lubų“ klausimą, kuris iš susitarimo pasiūlymų sąrašo buvo išbrauktas ir neaišku, ar bus vėl įrašytas.

Susitarimą pasirašęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis tikino, kad vertina šią iniciatyvą, akcentavo, jog neišvengiamai būtina keisti viešąjį valdymą, švietimo ir mokslo sistemą – šios sritys seniai reikalauja reformų. „Investuotojų forumo“ vadovė Rūta Skyrienė tikisi, kad susitarimas turės įtakos Lietuvos proveržiui, o Vyriausybė ras būdų, kaip įgyvendinti pažadą mažinti darbo jėgos apmokestinimą: „Manau, neišvengiamai Lietuva taps Šveicarija.“

„Swedbank“ analitikas Nerijus Mačiulis komentare BNS sakė, jog nacionaliniam susitarimui trūksta politinių partijų palaikymo: „Problema turbūt yra ta, kad sunku tai vadinti Nacionaliniu susitarimu, nes tai vienos Vyriausybės pasirašytas įsipareigojimas ar susitarimas, o ne visų ar bent kelių politinių partijų. Vyriausybė yra ne visagalė, įstatymų priimti negali, o po rinkimų gali visai kitaip atrodyti vizija ir susitarimai.“ Pasak analitiko, viena pagrindinių šalies valdymo problemų – Lietuvoje nėra politinio tęstinumo.

(Daugiau – ketvirtadienio „Gimtajame…“)

kasyba

3
Rašyti komentarą

avatar
3 Comment threads
0 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
3 Comment authors
SaulėPetrasCinikas Recent comment authors
  Subscribe  
Naujausius Seniausius Įvertinimą
Informuoti apie
Saulė
Saulė

Kiek dar A. Minkevičienė visus tyčia klaidins? Jarutis nėra rokiškėnų išrinktas, jis liko tik ketvirtas ir jis tik vienas iš 70 seimūnų, patekusių pagal partijų sąrašus, nei jo kas rinko nei ką….

Petras
Petras

Lietuvoje nera nei partiju, nei klasiu, nei luomu. Yra du poliai vagys-cinikai ir moralus. Rokiskyje laimi pirmieji, nes konkursus laimi girtuokliai ir ju salininkai cinikai.

Cinikas
Cinikas

Lietuvoje nera nei partiju, nei klasiu, nei luomu. Yra du poliai vagys-cinikai ir moralus. Rokiskyje laimi pirmieji, nes konkursus laimi girtuokliai ir ju salininkai cinikai.