blank
Iš kairės: Arvydas Uldinskas, Neringa Pajadienė, Nijolė Mateikienė, Vilma Likienė, Valdis Vaičėnas. Asmeninių ir redakcijos archyvų nuotr.

Labai pasiilgau vaikų ir vaikai manęs pasiilgo

Arvydas Uldinskas

Kamajų Antano Strazdo gimnazijos matematikos mokytojas

Aš jaučiuosi labai puikiai, nes labai pasiilgau vaikų ir žinau, kad vaikai manęs pasiilgo. O dėl etatinio apmokėjimo? Drabužiams tikrai užsidirbsiu. Nesakau, kad pinigai man nesvarbu, bet  svarbiausia vaikai. Bus jie, bus ir pinigų.

Žinoma, norėtųsi, kad jauni specialistai ateitų. Juk mes, rajono matematikai, beveik visi panašaus amžiaus. Gali būti, ateis laikas, kai nebebus kam dirbti. Nors agituojama eiti į mokyklą, valstybės indėlis per mažas, kad jauni eitų. Tai mes, seni vilkai, prie visko pripratę. Pasiskaičiavau, kiek turėsiu pamokų. Baimė ir nežinomybė, kaip ir visiems mokytojams, yra. Aišku, norisi geriau. Bet iš karto į Mėnulį juk nepapulsi. Viskas palaipsniui.

Mūsų gimnazijoje jau aiškėja, koks pamokų bendras vaizdas bus nuo rugsėjo. Asmeniškai man,  manau, nebus prasčiau negu pernai. Galbūt kažkiek prisidės už ruošimąsi su vaikais varžyboms, olimpiadoms, konkursams (iki šiol mokytojams už tai nebuvo mokama – aut. past.)

Aš mokykloje visada turiu ką veikti. Nebūtinai nuo aštuonių iki penkių. Ir iki šešių. Galiu ir iki ryto… Labai puikiai čia jaučiuosi. Ir prie buvusio vadovo, ir šiandien. Visas naujoves ir iššūkius moku priimti lengvai ir niekada nedejuoju.

Iš kur tokia savybė? Gal iš mamos, kuri irgi buvo matematikos mokytoja, gal iš mokinių  Macijauskų („Matmintinio“ laimėtojų – aut. past.), kurie niekada nedejuoja. Ir kolegos man padeda. Čia pas mus viskas gerai. Turime savo įdirbį, žinome, ką galime padaryti.

Dabar aš mokykloje (ketvirtadienio rytas – aut. past.) Pamokų planus rengiu, kabinetą ruošiu, su kolegomis padiskutuoju. Viskas dėl vaikų, kad jiems geriau būtų. Net nepajutau, kaip vasara praėjo – keliavau, ilsėjausi ir su mokiniais feisbuke bendravau. Nepasakyčiau , kad mokytojų atostogos per ilgos. Juk visus mokslo metus dirbame sunkų protinį darbą.


Mokyklose susidariusi situacija – nenormali ir chaotiška

Neringa Pajadienė

Obelių gimnazijos socialinė pedagogė

Manau, kad mokyklose susidariusi situacija, liečianti socialinius darbuotojus, pedagogus ir kitus, kurių pagalba vaikams reikalinga, yra nenormali. Todėl mes parengėme raštą švietimo ir mokslo ministrei, Socialinių pedagogų asociacijai, Seimo Švietimo ir mokslo komitetui, Lietuvos švietimo  profsąjungų atstovams ir mūsų rajono tarybos nariams. Jame rašome, „kad Rokiškio miesto ir rajono ugdymo įstaigų socialiniai pedagogai susirūpinę švietimo pagalbos mokiniui specialistų  situacija miesto ir rajono mokyklose, įvedus etatinį mokytojų darbo apmokėjimą. Ugdymo įstaigose vyrauja įtampa, socialiniai pedagogai nežino, koks realiai darbo krūvis ir užmokestis bus nuo šių metų rugsėjo pirmosios. Grįžusiems po atostogų švietimo pagalbos mokiniui specialistams kai kuriose rajono ugdymo įstaigose įteikti įspėjimai apie mažinamus etatus bei koeficientus. Švietimo pagalbos mokiniui specialistai dėl pakeistų darbo sąlygų turi apsispręsti per trumpiausią teisiškai leistiną laiką – penkias dienas.

Ministerija ragina ugdymo įstaigas vykdyti įvairias prevencines ir socialinių įgūdžių ugdymo programas, spręsti pamokų lankomumo bei kitas socialines pedagogines mokiniams iškylančias problemas, tačiau sudaro sąlygas naikinti šį nelengvą darbą atliekančių specialistų etatus. Ministerijai patvirtinus, kad nuo liepos pirmosios švietimo pagalbos specialistų etatus reguliuoja savivaldybės, Rokiškio rajono savivaldybė, jausdama pinigų stygių, priversta ieškoti taupymo būdų mokinių, kuriems reikalinga pagalba, sąskaita. Taip atsitiko Rokiškio savivaldybėje, kuomet pagal ministerijos raštą priimtas visuotinis susitarimas socialinio pedagogo etatą palikti mokykloje, jei joje yra ne mažiau kaip 400 mokinių.

Norime atkreipti dėmesį, kad Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo vaikui ir mokiniui tvarkos apraše rašoma: „Vienas socialinis pedagogas teikia pagalbą ne daugiau kaip 400 vaikų ir mokinių (esant galimybei, mažesniam vaikų ir mokinių skaičiui). Ministerijos rašte pabrėžiama, kad nustatyta maksimali 400 mokinių socialiniam pedagogui riba nėra pagrindas didinti vaikų ir mokinių skaičių, tenkantį jau dirbantiems socialiniams pedagogams ir/ar mažinti esamą socialinių pedagogų etatų skaičių. Socialinių pedagogų etatų skaičius priklauso nuo mokinių skaičiaus, mokyklos tipo, socialinės situacijos ir paskirties. Manome, kad tokia situacija nėra normali, ypač prasidedant mokslo metams, kai pasitempę ir džiugiai nusiteikę turėtume sutikti po atostogų grįžtančius mokinius. Nuogąstaujame, kad taip elgiantis bus pažeistas ne tik socialinių pedagogų socialinis saugumas, bet ir vaikų, kuriems reikalinga pagalba, interesai. Mokinių tėvai, kurių vaikams reikalinga švietimo pagalbos mokiniui specialistų pagalba, susirūpinę dėl susidariusios situacijos“.


Visada taip dirbau ir dirbsiu

Vilma Likienė

Pandėlio universalaus daugiafunkcio centro dainavimo mokytoja

Nuotaika, žinoma, turi būti. Juk mokslo metai prasideda. Bet neaiškumų labai daug. Turiu krūvą mokinių ir dirbau dviem etatais. Dabar turėsiu vieną etatą, o vaikų nebus mažiau. Tai negali būti didelis džiaugsmas. Galiu, aišku, „apsibrėžti ratą“. Bet iki šiol dirbau už du žmones – turėjau nenormalų skaičių pamokų, „virš žmogaus galimybių“. Visada taip dirbau ir dirbsiu, nes vaikai pas mane ne tik iš Pandėlio, bet ir iš aplinkinių rajonų atvyksta. O kad tos „virš galimybės“ įvyniotos į gražų popieriuką ir pasakyta, kad visiems bus gerai?.. Niekam nebus gerai. Tokia ta ramybė. Mūsų centre yra trys etatai, apie 150 mokinių. Dirba gal devyni žmonės. Tai įsivaizduokit, koks siaubas. Į ką čia bus panašu? Globalinė problema. O kokia bus neformaliojo ugdymo situacija nuo rugsėjo visiškai nėra aišku.

Daugelis mokytojų turbūt pamena, jog ankstesniais metais vadinamąjį pilną krūvį sudarė 18 kontaktinių valandų, vėliau jau 14 kontaktinių valandų su pasiruošimu pamokoms buvo laikoma pilnu krūviu. Praėjusiais mokslo metais mokytojų atlyginimai buvo skaičiuojami už atskiras valandas, neįvardinant pilnas ar nepilnas krūvis.

Kaip suprantu, etatams skaičiuoti pateiktos labai įmantrios formulės, kuriomis naudotis sudėtinga.

Kadangi jokių papildomų lėšų nėra skirta, tai dirbsime taip pat. Aš nei džiaugiuosi, nei liūdžiu. Taigi šiuo klausimu ir jokio jausmingumo neturiu. Bet etato neturiu. Kaip ugdymo įstaigos vadovė aiškino, pagal esamą ministerijos lygtį lygiai vieno etato neįmanoma apskaičiuoti, todėl man skirta 0,94 etato, o kontaktinių pamokų išlieka tiek pat – 28 savaitinės valandos. Beje, pagal šį skaičiavimą atlyginimas turėtų pakilti 2 eurais, gal, atskaičiavus mokesčius, į rankas ir tiek neliks. Taigi, jei sakyčiau, kad atlyginimas nepakilo, būčiau melagė. Įdomu, kiek rajone bus mokytojų, dirbančių vienu etatu, labai įdomu.

Cituoju Dovilės Šileikytės, „Švietimo naujienų“ korespondentės, straipsnį: „Šiuo metu 36 val. per savaitę dirba apie 2 300 (tik 5 proc.) Lietuvos mokytojų. Naujasis modelis sudarys galimybę skaičiui padidėti iki 23 tūkst., t. y. dešimt kartų. Automatiškai daugumai mokytojų išaugtų ir jų darbo užmokestis, nes mažas krūvis lemia tai, kad kas trečias mokytojas uždirba 420 eurų (neto).“
Mūsų ugdymo įstaigoje šia prognoze tikrai nekvepia.


Tik posėdžiai ir skaičiavimai, posėdžiai ir skaičiavimai…   

Nijolė Mateikienė

Rudolfo Lymano muzikos mokyklos direktoriaus pavaduotoja

Buvo sakyta, kad mokytojams didės atlyginimai,  o iš tikrųjų – tai tik mokėjimo tvarkos pakeitimas. Kitaip tariant, atlyginimai nepadidės, tik pasikeis apmokėjimo tvarka ir skaičiavimas. Mokytojai turės daugiau valandų papildomai veiklai. Realiai skirstoma taip: kontaktinės valandos, nekontaktinės valandos kontaktinei veiklai ir nekontaktinės valandos bendruomenei. Pagal valandas nustatomas etato dydis ir apmokėjimas. Taigi administracijai daugiau darbo. Aišku, gerai, kad valandos, už kurias nebuvo apmokama, dabar bus apmokamos. Tačiau algos didėti negali, nes nėra tam lėšų. Mes turėsime tiek pat pinigų, tik perskirstysime juos kitaip. Aš, kaip pavaduotoja, nebegalėsiu turėti pamokų. Nebent pasirašysiu kitą sutartį. Bet tam reikėtų papildomų lėšų, o nuo mokytojų juk nenuimsiu. Nuo rugsėjo du mūsų mokytojai bendru sutarimu išeina į pensiją. Nauji? Dar klaustukas. Jaunimas neateina. Bendraujame su anykštėnais. Jauni studentai magistrantai ten dirbti važinėja iš Vilniaus. Anykščiai jiems arčiau, o čia – Rokiškis.

Kokie jausmai prieš naujuosius mokslo metus? Daug nežinomybės, nors morališkai seniai tam ruošėmės, bet vieni skaičiavimai buvo birželį, kiti – rugpjūtį. Viskas, aišku, skubota. Šiandien tik posėdžiai ir skaičiavimai, posėdžiai ir skaičiavimai…


Veiduose šypsenos, arba „žiauriai“ sunku duoti kitiems tai, ko pats neturi…

Valdis Vaičėnas

Juodupės lopšelio – darželio direktorius

Sveikinu visus, visus su nauju startu: vieniems į žaislų, kitiems į žinių, tretiems gal net į rūpesčių, problemų, ieškojimų, sprendimų ir atradimų pasaulį. Taigi, nežiūrint į viską, švietimo ratas sukasi, reforma tęsiasi!

Viena vertus, būtų naivu tikėtis, kad ji kada nors pasibaigs, nes švietime būtina amžina kaita ir ieškojimas… Kita vertus – mokytojas, mokyklos vadovas ar bet kuris švietimo srities specialistas irgi žmogus, kuris nori eiti žeme oriai, aukštai iškėlęs galvą, spindinčiomis iš pozityvumo, ryžto bei noro padėti, ieškoti, surasti, veikti… akimis. Žiūriu jau daugiau nei 30 metų į tas AKIS… Šiais metais matau – etatinis… Ir vėl jos liūdnos, neramiai bėgiojančios (kartais gal net „klaikiai“), įsitempę veidai,  žvilgsnis daugiau klausiantis nei atsakantis… – tai kodėl viskas taip vėlai, gal net skubotai, kodėl kuriame ir lipdome pokyčius iš oro?.. Kodėl?

Tikrai žinau, kaip viskas pasibaigs. Pasibaigs visai neblogai, turėsime etatus, jei nepilnus – tai bent ketvirčius, puses, o gal net daugiau. Gausime už tai atlyginimus ir viskas bus gerai. Bet kodėl kažkieno (dabar kaltų lyg ir nėra?) užsispyrimo, neįsigilinimo, abejingumo, pareigų neatlikimo, gal net susireikšminimo ar vilkinimo turi kentėti tiek daug ŽMONIŲ? Gal žodis „kančia“ čia nelabai tinka, bet daro įtaką visai įvykių sekai: mokytojams – nežinomybė, įtampa, stresas, prastas poilsis bei atsipalaidavimas, noras tobulėti ar bent jau šypsotis; mokyklų vadovams – nepasitikėjimas, nežinomybė, gal net kompetencijų ar autoriteto svyravimas kitų akyse…

Bet svarbiausius reikalus aptarėme ir visi, kadangi esame „žiauriai“ stiprūs, kantrūs, ištvermingi, „neužmušami“, supratingi, atlaidūs, paklusnūs, pasiaukojantys bei visada be galo linksmi bei gerai nusiteikę, eikime pas mūsų laukiančius, mus dar mylinčius ir šiek tiek gerbiančius vaikus bei jų tėvelius… Ir nesvarbu, kad „žiauriai“ sunku kitam duoti tai, ko pats neturi… Bet mes turime ir turėsime…

Subscribe
Informuoti apie
guest
2 Komentarai
Naujausius
Seniausius Įvertinimą
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Nora
Nora
2018 2 rugsėjo 8:07

Amžinai nelaimingi mokytojai. Kodėl gi nepadarė šventės šeimoms šeštadienį, kai visi tėvai laisvi. Negaus atlyginimo, o kiek reikia visiems laisvų dienų.

Mokytoja
Mokytoja
2018 2 rugsėjo 22:38
Atsakinėti į  Nora

Miela, Nora. Ne mokytojai tai sugalvojo… Aš pati esu mokytoja. Ir man daug artimiau Mokslo ir žinių šventė – Rugsėjo pirmą. Deja daug dalykų sprendžiame ne mes.

Rekomenduojami video: