blank
A. Stanio nuotr.

Ketvirtadienį vykusio tarybos posėdžio metu kai kurie rajono politikai domėjosi, kodėl į monitoringą neįtraukti tam tikri svarbūs objektai.

Aplinkos stebėsena – įstatymu numatyta funkcija

Pasak Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vyriausiojo specialisto Daručio Krivo, programoje numatoma stebėsena oro, paviršinio, požeminio vandens, dirvožemio ir gyvosios gamtos srityse. Numatytos kelios dešimtys stebimų koordinačių – sankryžų, rekreacijai svarbių objektų ir kitų taškų, kurie, pasak D. Krivo, suderinti su atitinkamomis institucijomis – Aplinkos apsaugos agentūra, Lietuvos geologijos tarnyba ir Valstybės saugomų teritorijų tarnyba. Dauguma tų vietų – iš ankstesnių stebėsenos laikotarpių. Minėtų sričių stebėjimo programa parengta, anot D. Krivo, pagal Aplinkos monitoringo įstatymą.
„Monitoringas, kaip pastebėjome, neretai suvokiamas kaip mėginių paėmimai ten, kur dūmai rūksta ar tepalai bėga. Ne. Tai bendra rajono būklė – analizuojama, ar tarša mažėja, ar didėja. Matant rodiklius,
galima galvoti, kaip tą problemą spręsti. Teršia ne tik fabrikų kaminai. Yra namų ūkio tarša, transporto tarša… Kuo ilgesnį laiką stebima, tuo labiau ryškėja tendencija“, – aiškino D. Krivas.
Beveik pusantro šimto tūkstančių eurų eilinio gyventojo akimis – beprotiški pinigai. Ar monitoringas būtinas? Galbūt galima šias lėšas investuoti į kitą sritį? D. Krivas aiškino, kad kitaip negalima, nes tai yra įstatymo numatyta savivaldybės funkcija.

Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: