blank
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Nekovojimas su klimato kaita pasauliui kainuos žymiai brangiau kiekvienais metais. Ta pati maisto produktų krizė yra dėl to, kad iš esmės žemės ūkio produkcija žūva sausrose arba stichinėse liūtyse – tas buvo Lietuvoje praeitą vasarą. Tas tik intensyvės. Nieko nedarymas su teršalais, mūsų metamais į atmosferą, mums kainuos brangiau“, – LRT Radijui antradienį teigė S. Gentvilas.

„Reikia suvokti, kad visos klimato kaitos pasekmes, tokias kaip matėm praeitą vasarą Vokietijoje, kai išsivysčiusioje šalyje nuplauti ištisi kaimai, kainuos žymiai brangiau nei keletas pastangų pakovoti su klimato kaita“, – pridūrė jis. S. Gentvilo skaičiavimais, nesuvaldžius automobilių taršos, 2030 m. ES tektų sumokėti apie 213 mln. eurų sankcijų.

Seimui sausio pradžioje teiktą metinio automobilių taršos mokesčio projektą S. Gentvilas vadina gerai subalansuotu, turėjusiu suvaldyti transporto taršą, kuri sudaro didžiausią visos Lietuvos oro taršos dalį. Pasak ministro, Seimui nepriėmus svarstyti Aplinkos ministerijos (AM) projekto, iniciatyvą turi perimti Susisiekimo ministerija.

„Transportas yra dominuojanti taršos forma Lietuvoje ir reikia kurti alternatyvą – viešąjį transportą. Pasiūlymą pateikiau, jis gal neįtiko Laisvės partijai. Grįšim į Vyriausybę ir, man atrodo, Susisiekimo ministerijos rankose siūlyti realius instrumentus, o ne bėgti nuo problemos“, – tikino jis, kartu pabrėždamas, kad transporto taršos problema Lietuvoje nesprendžiama visų pirma neplėtojant alternatyvų.

„Transporto tarša yra egzistuojanti, reali ir ji yra nesprendžiama šiandien Lietuvoje. Alternatyva nelabai kuriama, viešasis transportas yra nusigyvenęs po pandemijos, nes važinėja tušti autobusai, traukiniai. Tikrai yra sudėtinga situacija su viešuoju transportu, tiek su perspektyvine plėtra. Reikia realių veiksmų, kad gelbėtume viešąjį transportą“, – sakė S. Gentvilas.

Ministras patikino, kad transporto taršos klausimas toliau bus sprendžiamas Vyriausybėje, o pati ministerija ketina teikti projektui elektromobilių įkrovimo stotelių ir dviračių takų infrastruktūros plėtrą.

„Bet su tarša yra kova pasaulinė ir čia ne visos priemonės yra jaukios, bet jos yra ilgalaikės“, – pabrėžė S. Gentvilas.

ELTA primena, kad Seimas praeitą savaitę nenumatyto posėdžio metu po pateikimo nepritarė AM siūlymui atsisakyti automobilių registracijos mokesčio ir vietoje jo įvesti naują metinį taršos mokestį. Pataisomis siūlyta nuo 2023 m. apmokestinti daugiau kaip 130 g/km C02 išmetančių transporto priemonių vairuotojus metiniu naudojimo mokesčiu. Projekto nepalaikiusieji tikino, kad siūlomas mokestis veikiau panašus į turto mokestį ir skaudžiai guls ant senjorų ir regionų gyventojų pečių.

Pirmuosius dvejus metus mokesčiui būtų taikoma 50 proc. lengvata. Nuo 2025 m. mokesčio nemokėtų neįgalieji, o senjorai, šeimos su neįgaliaisiais ir asmenys, gaunantys socialinę paramą, mokėtų 50 proc. mažesnį mokestį.

Už iš mokesčio surinktas pajamas planuota pilnai atnaujinti Lietuvos autobusų parką, sukurti apie 4000 km. dviračių takų tinklą, išplėsti elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą.

blank
Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Geros ar piktos valios pasireiškimai, stichinės nelaimės ir nekalti gamtos pokštai, pasaulio ir mūsų krašto politinio, ekonominio bei kultūrinio gyvenimo naujienos, naujų žvaigždžių atradimai ar įmintos mikropasaulio mįslės, sporto varžybos ir daug kitokių svarbių bei įdomių dalykų.
Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: