blank
ELTA nuotr.

„Trys top reformos, kurias pristatome šiemet, yra teritorijų reforma, vandentvarkos reforma ir valstybinės žemės perdavimas savivaldai“, – žurnalistams sakė S. Gentvilas.

Anot jo, šiemet bus siekiama šalies merams perduoti valstybinės žemės valdymą.

„Per šiuos metus, jei Seimas pritars, turėtume atiduoti žemės valdymą Lietuvos savivaldybėms, paspartinti procedūras, apie kurias kalbėta dešimtmečius“, – pristatydamas ministerijos 2022 m. planus žurnalistams sakė S. Gentvilas.

S. Gentvilas pristatė, kad Aplinkos ministerija (AM) sieks iš Nacionalinės žemės tarnybos perimti žemės politikos formavimą, paliekant tam tikras išmintis dėl žemės ūkio paskirties žemės. Anot ministro, šiuo metu žemės politikos įrankiai neteisingai sukoncentruoti Žemės ūkio ministerijai.

„Šiandien didieji konfliktai žemėtvarkoje yra miestuose, statybų sektoriuje, dėl žemės paskyrimo, žemės nuomos sutarčių. Dirbdami su teritorijų planavimu, matome, kad įrankiai vis dar yra Žemės ūkio ministerijos srityje, kuri dažniausiai dirba su žemės ūkio paskirtimi“, – sakė ministras.

„Didžiausia rizika, teisminiai ginčai ir pralaimėjimai valstybei yra dėl to, kad mes neteisingai planuojame žemę miestuose“, – tęsė jis.

Kita problema, kurią S. Gentvilas planuoja spręsti šiais metais, susijusi su nekokybiška vandentvarkos infrastruktūra tiek Vilniuje, tiek šalies regionuose.

„Nesugebėjome miestuose sukurti pakankamos infrastruktūros geriamajam vandeniui ir nuotekų tvarkymui. Šį Europos Sąjungos finansavimo periodą baigėme ne visiškai įgyvendinę vandentvarkos tikslus“, – sakė ministras.

Anot jo, vandentvarkos sektorius turi būti įgalus investuoti visoje Lietuvoje, kad gyventojai būtų aprūpinti kokybišku geriamuoju vandeniu ir tinkamu nuotekų tvarkymu.

„Turime padaryti vandentvarkos sektorių įgalų investuoti tiek Vilniuje, sodo bendrijose, tiek Lietuvos regionuose (…) ir aprūpinti gyventojus būtina sanitarine funkcija – kokybišku geriamuoju vandeniu ir nuotekų tvarkymu“, – nurodė S. Gentvilas.

Didins saugomų teritorijų plotus

S. Gentvilas teigia, kad ministerija 2022 m. planuoja nuo 17 iki 20 proc. didinti saugomų teritorijų plotą, sumažinti saugomų teritorijų direkcijų skaičių, kadangi, pasak jo, kai kurios jų neturi pakankamai žmogiškųjų išteklių, kad užtikrintų visas aplinkosaugines funkcijas.

„Šiandien saugomų teritorijų direkcijos išskaidytos per 29 įstaigas, kai kuriose jų dirba po 4–5 darbuotojus, jos pagal tas priklausomas funkcijas, tiek ekologines, tiek statybines, tiek teritorijų planavimo, nėra įgalios susitvarkyti su šiomis funkcijomis“, – sakė ministras, dar pridūręs, kad projektas yra regioninių parkų skaičių mažinti iki keturių.

Ministras pranešė ir apie planus Suvalkijoje steigti naują nacionalinį parką, į ministerijos pavaldumą įtraukti šiuo metu Kultūros ministerijos administruojamą Trakų istorinį nacionalinį parką. Iš 11 dabartinių saugomų teritorijų, pasak S. Gentvilo, 6 bus plečiamos, plėsis „Natura 2000“ saugomų buveinių teritorijų plotai.

Valstybinių ir privačių miškų išpirkimui saugomoms teritorijoms plėsti AM numato šiemet skirti 5 mln. eurų.

S. Gentvilas taip pat tikisi, kad Nacionalinis miškų susitarimas (NMS) finišuos praėjus maždaug metams nuo susitarimo pradžios – 2022 m. kovo mėnesį. Pradžioje nesikišusi, ministerija į NMS įsitraukė vėliau, o sausį prasidėjo paskutinysis, NMS dokumento rengimo etapas.

Ministerija taip pat ketina skatinti medinių pastatų plėtrą, leidžiant iki 9 aukštų pastatus statyti iš medžio. S. Gentvilas pažymi, kad tuo siekiama daugiau CO2 „užrakinti“ medienoje, medienos neeksportuoti, tačiau Lietuvoje pagamintą medieną čia ir panaudoti.

Mažins biurokratinę naštą

S. Gentvilas brėžia tikslą dešimtadaliu mažinti aplinkos apsaugos sektoriaus biurokratiją ir „iš biurokratijos autsaiderių kilti į lieknosios biurokratijos lyderius“.

„Deja, bet pastaruosius 2 metus AM lyderiauja pagal administracinės naštos didinimą, todėl noriu viešai pasakyti, kad iš administracinės naštos autsaiderių tikrai pakilsime į top tris ministerijas pagal administracinės naštos sumažinimą“, – kalbėjo ministras.

Tam AM ketina atnaujinti Atliekų tvarkymo informacinę sistemą, kurioje, pasak S. Gentvilo, įmonės sugaišta per daug laiko pildydamos duomenis apie tvarkomas atliekas. Taip pat bus peržiūrimas gręžinių reglamentavimas, atsisakant perteklinių funkcijų, ieškoma būdų, kaip keisti Statybos inspekcijoje būtinas atlikti procedūras, kad trumpėtų statybos procesų trukmė. Nuo 2 iki 0,5 metų planuojama trumpinti leidimo įveisti mišką gavimo procesą.

2022 m. bus keičiama ir statybų reglamentavimo tvarka.

„Iš sovietinės inercijos turimą Statybos techninį reglamentą keičiame vakarietišku Statybos kodeksu. Bus nuo formalių parametrų einama kokybės parametrų link“, – teigė ministras. Kodekso projektų tikimasi antroje metų pusėje.

Dar labiau skatins žaliąją energetiką

S. Gentvilas, be kita ko, pabrėžia, kad iki 2025 metų turėtų būti viršyti Vyriausybės nustatyti vėjo energetikos plėtros tikslai.

„Per pastaruosius dvejus metus esame išdavę 1800 MW pajėgumų vėjo energetikai. Tai atitinka Vyriausybės numatytą tikslą 2025 metais projektus įgyvendinti. Esame suinteresuoti jų įgyvendinimu ir iš tikrųjų pranoksime, kas numatyta dabartinėje strategijoje.

Jis paminėjo ir naująjį Klimato kaito programos organizavimą: klimato kaitos programos nuo šiol planuojamos 4 metams, ne 1 metams, kaip anksčiau. Pasak AM, tai leis gyventojams ar verslui iš anksto planuoti teikti paraiškas paramai gauti, efektyviau įgyvendinti finansuojamus projektus, įvertinti aplinkosauginį poveikį – šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų sumažinimus. Tą tikimasi pradėti balandį.

Ministras viliasi, kad Seime bus priimti ministerijos teikti siūlymai labiau apmokestinti iškastinį kurą ir atsisakyti kai kurių akcizų lengvatų, o dalį akcizų didinti. Pasak S. Gentvilo, ketinama ieškoti, kaip subsidijuoti verslą, kuris keistų importuojamas taršias žaliavas į žalesnes vietines.

„Seime yra paketai dėl iškastinio kuro apmokestinimo – tai yra svarbu, ir mes tikrai galime sukurti žymiau daugiau darbo vietų čia, Lietuvoje, jei atsisakysime iškastinio kuro importo. Lietuva nėra nei dujų, nei naftos, nei anglies reikšminga išgavėja. Viskas yra importas ir dažnai iš šalių, kurioms nenorėtume siųsti pinigų“, – pabrėžė S. Gentvilas.

Šiemet AM taip pat turėtų pakeisti metodiką, kaip valstybė galėtų labiau investuoti pagal žaliuosius kriterijus, ES lygiu tvirtinti žaliąją darbotvarkę, kuri, viliasi S. Gentvilas, skatins Lietuvos energetinę nepriklausomybę ir žaliąjį verslą. Iki rugpjūčio 15 d. Europos Komisijai bus pateiktas oro taršos mažinimo planas.

blueyellow1
blank
Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Geros ar piktos valios pasireiškimai, stichinės nelaimės ir nekalti gamtos pokštai, pasaulio ir mūsų krašto politinio, ekonominio bei kultūrinio gyvenimo naujienos, naujų žvaigždžių atradimai ar įmintos mikropasaulio mįslės, sporto varžybos ir daug kitokių svarbių bei įdomių dalykų.
Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments