blank
15min.lt nuotr.

Nedarbo pikas 50+ amžiaus grupėje fiksuotas šių metų kovo 1 d., kai jų skaičius siekė 104,3 tūkst. (19 proc.). Per šių metų devynis mėnesius 50+ darbo neturinčių asmenų įregistruota 48 tūkst. – 33,3 proc. mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau naujų kreipėsi 7,2 tūkst. daugiau nei tokio amžiaus klientų įsidarbino.

Nors 50+ skaičius sumažėjo kaip ir kitose amžiaus grupėse, vis tiktai darbo rinka jų atžvilgiu mažiau palanki. Vyresnių įsidarbinusių skaičius trečiąjį ketvirtį sumažėjo 1,1 proc., o naujų įregistruotų klientų padidėjo 22,6 proc.

„Ne vienerius metus vyresnių asmenų situacija darbo rinkoje yra komplikuota. Pandemija dar labiau pagilino šių žmonių integracijos į darbo rinką problemą. Vyresnio amžiaus asmenims būdingas karjeros lūkesčių mažėjimas. Būdingas sėslumas, mažas mobilumas, susisiekimo sunkumai, motyvacijos ir aktyvios darbo paieškos stoka, nenoras ar ryžto stoka persikvalifikuoti bei skaitmeninių įgūdžių trūkumas. Tai stebime analizuodami klientų darbo patirtis ir jų profilį,“ – tvirtino Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis. – Deja, daugelis vyresnių asmenų linkę rinktis nekvalifikuotą darbą, o ne naujų kompetencijų įgijimą. Toks pasirinkimas tiesiogiai koreliuoja su ilgalaikiu nedarbu ir veda į socialinę atskirtį“.

Vyresnių nei 50+ amžiaus klientų grupėje aukštąjį universitetinį arba neuniversitetinį išsilavinimą yra įgiję 29,4 proc., profesinį išsilavinimą – 41,3 proc., o profesinės kvalifikacijos neturi 29,3 proc., kai tarp visų klientų tokių asmenų yra gerokai daugiau – per 35 proc.

Tačiau paradoksas –  beveik pusė (49,9 proc.) vyresnių nei 50+ asmenų, nepriklausomai nuo išsilavinimo, pageidavo nekvalifikuoto darbo. Populiariausi vyrų ieškomi darbai – pagalbinis darbininkas, automobilio vairuotojas, sargas, moterys pageidauja dirbti pagalbinėmis darbininkėmis, valytojomis ir pardavėjomis.

G. Darulio teigimu, kuo didesnis darbo ieškančio žmogaus amžius, tuo didesnė jų dalis ieško nekvalifikuoto darbo. Nekvalifikuoto darbo ieškančių dalis 55+ grupėje – didžiausia, palyginti su kitomis amžiaus grupėmis. Tai patvirtina gerai visiems žinomą mokymosi visą gyvenimą svarbą. Visgi potencialių vyresnių darbuotojų gyvenimo ir darbo patirtis bei lojalumas gali darbdaviui sukurti pridėtinės vertės suteikiant jiems galimybes atnaujinti kompetencijas įmonėse.

Ilgiau nedirbantiems vyresniems asmenims įsidarbinti trunka 2 mėnesiais ilgiau nei 30-49 m. grupės asmenims ir 6 mėn. ilgiau nei jaunimui. Vidutinė trukmė nuo registracijos Užimtumo tarnyboje iki neterminuoto įsidarbinimo – 10 mėn.

Tik 18,4 proc. vyresnių nei 50+ asmenų ieško specialisto darbo. Daugiausiai norinčių dirbti administratoriais, pardavimo vadybininkais, apskaitininkais, buhalteriais ir verslo paslaugų vadybininkais. Dešimtadalis (11,1 proc.) ieško paslaugų darbuotojo arba pardavėjo darbo. Šioje grupėje labiausiai pageidauja dirbti pardavėjais ir apsaugos darbuotojais.

Kvalifikuoto darbininko pozicija domintų penktadalį (20,6 proc.) vyresnių darbo neturinčių žmonių. Daugiausiai ieškota mašinų ir įrengimų operatoriaus lengvojo automobilio vairuotojo, traktorininko, apdailininko, staliaus, vairuotojo ekspeditoriaus darbo.

Kas antras 50+ amžiaus grupėje – ilgalaikis bedarbis. Maždaug kas dešimtam nustatytas ribotas darbingumas dėl negalios.

Šiemet per devynis mėnesius į darbo rinką sugrįžo 79,4 tūkst. 50+ Užimtumo tarnybos klientų – 16,8 proc. daugiau nei 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu. Pradėjusių dirbti pagal darbo sutartis skaičius siekė 40,8 tūkst. – 30,6 proc. daugiau nei 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu. Dar 32 tūkst. (40,2 proc.) pradėjo savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus iki 6 mėn. Sparčiau augo įsidarbinimas pagal neterminuotas darbo sutartis – didėjo 35,9 proc., terminuotas įsidarbinimas – 8,6 proc.

Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones įsitraukė beveik 5 tūkst. vyresnių asmenų, į užimtumo didinimo programas – 1,7 tūkst. Tai atitinkamai – 11,3 proc. ir 6,7 proc. mažiau nei 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu.

Mažiausias 50+ asmenų nedarbas spalio 1 d. – Klaipėdos apskrityje (11,1 proc.), didžiausias – Utenos (16,6 proc.). Vyresnių asmenų registruotas nedarbas mažėjo visose šalies apskrityse. Labiausiai – Vilniaus ir Panevėžio apskrityse (atitinkamai 5,2 ir 5,1 proc. punkto), mažiausiai – Marijampolės apskrityje (0,8 proc. punkto).

Daugiausiai nedirbančių vyresnių asmenų Lazdijų r. (26 proc.), Ignalinos r. (22,8 proc.), Kazlų Rūdos r. (21,1 proc.), Kalvarijos (20,9 proc.), Zarasų r. (20,8 proc.), Jurbarko r. (20 proc.) savivaldybėse. Čia darbo neturi daugiau nei penktadalis vyresnių darbingo amžiaus gyventojų. Mažiausias nedarbas šioje amžiaus grupėje – Klaipėdos r. (7,5 proc.), Neringos (7,6 proc.), Kretingos r. (9 proc.) ir Birštono (9,4 proc.) savivaldybėse, kur nedarbas nesiekia 10 proc.

Rokmelsta
blank
Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Geros ar piktos valios pasireiškimai, stichinės nelaimės ir nekalti gamtos pokštai, pasaulio ir mūsų krašto politinio, ekonominio bei kultūrinio gyvenimo naujienos, naujų žvaigždžių atradimai ar įmintos mikropasaulio mįslės, sporto varžybos ir daug kitokių svarbių bei įdomių dalykų.
Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments