blank
Organizatorių nuotr.

– Kaip sekėsi ruoštis šiam renginiui?

blank
Tautvilė Jasiulevičiūtė

Tautvilė: – Tokio tipo renginį organizavau pirmą kartą. Iš pradžių nežinojau, į ką įsiveliu ir kaip atrodo festivalio organizavimas, bet džiaugiuosi galimybe pamatyti, kaip viskas vyksta, ir patirti, ką reiškia organizuoti tokį renginį.

Nesame atitrūkę nuo realybės ir puikiai suprantame, kad rengti diskusijų festivalį Rokiškyje yra iššūkis. Šiame procese problemos neišvengiamos. Viena iš pagrindinių – finansavimas ir projekto (pateiktos paraiškos) rezultatų laukimas, nes yra sunku ką nors planuoti, kviesti, pirkti, kai nežinai, kiek gausi lėšų ir apskritai ar jų gausi.

Festivalio kokybė labai priklauso nuo finansų. Norint diskusijų pasikviesti žinomų veidų, kurie yra patrauklūs jaunimui ir sulauktų daugiau klausytojų, reikalingi honorarai ar bent jau kelionių išlaidų kompensavimas. Norėdami išspręsti šią problemą ėjome į vietinį Verslo klubą, jiems pristatėme savo idėją. Deja, verslininkai nesuprato pagrindinės diskusijų festivalio prasmės ir finansavimo iš jų negavome.

Festivalio organizavimas atėmė daug laiko, todėl reikėjo atsisakyti savo veiklų ir skirti laiką pasiruošimui.

Man pačiai sunkiausia buvo pradėti daryti konkrečius darbus, įsivažiuoti į patį procesą ir suformuoti tvirtą komandą.

– Pakalbėkime apie pačią programą. Kaip ir kam kilo viso koncepto idėjos?  Kaip apsisprendėte, ką kviesti, ką daryti?

blank
Milda Mikeliūnaitė

Milda: Tai – jaunų žmonių iniciatyva. Pati festivalio idėja kilo prieš trejus metus, kai mūsų organizacijos savanoriai pastebėjo ir suprato, kad Rokiškyje trūksta diskusijų kultūros, kad jauni žmonės nemoka išsakyti ir argumentuoti savo nuomonės. Labai norėjosi, kad mūsų jaunimas praplėstų savo akiratį – juk diskusijos suteikia labai daug naudingos informacijos, įneša kitokio požiūrio, dalyviai, pateikę savus argumentus, pasiekia abipusį sutarimą ir supratimą. Kiekvienas diskusijų festivalis vyksta tuo metu aktualiomis temomis. Šių metų tema – laisvė. Šią temą pasirinkome ne atsitiktinai, o atsižvelgdami į pastarųjų dienų įvykius, norėjome, kad žmonės suprastų, kas yra laisvė ir kaip ją reikia branginti.

Padiskutuoti norėjome kviesti žinomus veidus, tačiau nežinodami finansavimo bijojome rizikuoti. Kvietėme tuos žmones, kurie turi ką pasakyti tam tikra tema ir sutiko atvykti. Smagu, kad pavyko prisikviesti komunikacijos ekspertę, radijo laidų vedėją Luką Lesauskaitę, Vilniaus universiteto lektorę bei Europos politikos analizės centro (CEPA) bendradarbę Dalią Bankauskaitę, Pasaulio Lietuvių jaunimo sąjungos vicepirmininkę Ingridą Vaznelytę. Beje, ji savo automobiliu atvyko net iš Lenkijos.

– Renginio programa buvo išties pilna veiklų ir įvairiausių diskusijų. Kas Jums įsiminė labiausiai?

blank
Vaida Trumpickaitė

Vaida: – Džiaugiuosi visomis festivalio veiklomis. Tai ne bet koks, o diskusijų festivalis, juo siekiame plėsti diskusijų kultūrą. Mes patys dažnai pastebime, kad bendraamžiai nemoka išsakyti savo nuomonės, jos užtikrintai argumentuoti. Diskusijos kėlė geriausių emocijų, tai yra viso festivalio „variklis“. Žavėjo STREET ART išskirtinės dirbtuvės, tokių Rokiškyje dar nėra buvę. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi menininkų grupe, ištapiusia autobusą, – sukurti tokį darbą sunku. Žaviuosi jų drąsa, darbštumu, gera nuotaika ir tariu jiems AČIŪ.

Labai džiaugiuosi atlikėjais, kuriems pasirodyti renginio metu buvo suteikta erdvė: Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokyklos Choreografijos skyriaus šokių kolektyvu „Fiesta“, mokytoja Ieva Lapelyte ir skyriaus mokine Lukrecija Kalvelyte, muzikos mokyklos mokytojais Algiu Bagdonu bei Eugenijumi Gudoniu ir auklėtiniu Danieliumi Speičiu.

Tautvilė: – Man labiausiai įstrigo diskusija „Jaunimas yra tolerantiškas, bet…“ ir jos moderatorius Nerijus Miginis. Galbūt dėl to, kad jos klausiausi atidžiausiai, turėdama minutėlę laisvo laiko. Na, o moderatorius įstrigo todėl, kad diskusiją pradėjo interaktyviai (surengė „energizer‘ į“) ir dėvėjo Vilniaus „Ryto“ marškinėlius, kurie provokavo klausytojus ir gyvu pavyzdžiu puikiai „įvedė“ į diskusijos temą.

blank

– Kokių įgūdžių Jūs pačios įgijote šiame festivalyje?  

Vaida: – Man tik šešiolika ir tokį festivalį organizuoju pirmą kartą, todėl gyvenimiškų pamokų buvo daug. Ši pataritis be galo prasminga ir naudinga man pačiai, o organizaciniai, bendravimo, kritinio mąstymo susidūrus su problemomis įgūdžiai yra neįkainojami. Susidūrėme ir su begale kitų dalykų, kurių eilinis žiūrovas net nemato. Galimybė veikti, imtis veiksmų ir organizuoti yra geriausia, branginu ir džiaugiuosi ją turėdama.

Milda: – Aš mokiausi iš klaidų. Klysti gerai tada, kai sugebi iš klaidų pasimokyti. Žinodama konkrečias savo klaidas, stengsiuosi jų nebekartoti. Taip pat supratau, kad per šį organizavimo laikotarpį užsiauginau savo „stuburą“ ir su problemomis galiu susitvarkyti daug greičiau, patirdama mažiaus streso. Tai buvo nereali ir neįkainojama patirtis.

Tautvilė: – Organizuodama šį renginį išmokau labai daug naujų dalykų, praplėčiau savo mąstymą, sužinojau, kaip reikia organizuoti diskusijų festivalį. Labai džiaugiuosi sukaupta patirtimi, ji pravers organizuojant tolimesnius renginius. Daug naujų dalykų supratau apie save pačią. Galiu sakyti, kad organizavimo procese labiau pažinau save, savo silpnąją ir stipriąją puses, įgijau daugiau drąsos bendraujant bei planuojant laiką bei darbus.

Ką patyriau kaip stebėtoja ir dalyvė? Labiausiai užsifiksavo dezinformacijos tikroji sąvoka, atsirado suvokimas, kuo ji skiriasi nuo paprastos nuomonės socialiniuose tinkluose. Klausydama diskusijų įsigilinau į temas, pažvelgiau į jas kitu kampu.

blank

– Kokių atsiliepimų girdėjote iš festivalio lankytojų?

Vaida: – Džiugu, jog sulaukiame grįžtamojo ryšio iš bendraamžių ir draugų. Organizacijos nariai, žinodami visus organizacinius aspektus, gali į visa tai pažiūrėti kritiškai ir išsakyti pastabas. Jie džiaugiasi, kad tęsiama festivalio tradicija ir einant metams kartu įgyvendinama daug naujų ir originalių veiklų.

Tautvilė: – Labai smagu girdėti bendraamžių ir draugų teigiamų atsiliepimų. Mano draugams labiausiai patiko festivalio metu sukurta aplinka ir tvyrojusi atmosfera. Daugelį sužavėjo „Street Art“ stiliumi nudažytas autobusas ir pačia iniciatyva.

– Ko šiam renginiui galbūt stinga, ką norėtumėte įgyvendinti kitais metais? Galbūt tokio tipo renginių Rokiškio jaunimui reikėtų dar daugiau?

Vaida: – Tokių renginių reikėtų daugiau – sutinku visu 100 proc. Lietuvoje trūksta diskusijų kultūros, tad festivalio vienas iš didžiausių tikslų ir yra skatinti diskutuoti, dalintis savo patirtimi, nuomone. Festivaliui pasibaigus, iš karto plūdo mintys, o kas bus kitąmet… Sunku atsakyti į šį klausimą, nes dar gyvenu šio festivalio įspūdžiais, dar reikia viską apmąstyti. Tikiuosi, renginys įgaus dar didesnę prasmę Rokiškio mieste ir pritrauks kur kas daugiau žiūrovų. Kitų metų festivalyje tikiuosi daugiau veiklų, dar nematytų, inovatyvių ir originalių.

Milda: – Norėčiau, kad kitame renginyje jauni žmonės įvertintų diskusijų svarbą, ne tik ateitų pasiklausyti, bet ir įsitrauktų į jas. Tikiuosi, kils dar daugiau idėjų, kaip festivalį paįvairinti originaliomis ir įdomiomis veiklomis.

Tautvilė: – Norėtųsi leisti patiems žiūrovams įsitraukti į diskusijas, suteikti galimybę užduoti rūpimus klausimus, tikiuosi naujų Rokiškio gyventojams nematytų veiklų, iniciatyvų.  Apskritai tokio tipo renginių pagausėjimas atneštų didelę naudą jaunimui ir kitiems rokiškėnams. Juk tai nėra paprastas laisvalaikis, tai yra turiningas, prasmingas laikas, plečiantis kiekvieno iš mūsų pasaulėžiūrą ir paįvairinantis kasdienybę.

blueyellow1
Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments