„Kelių eismo taisyklių 57 str. nurodoma, kad „važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį. Kai dviračių tako, dviračių juostos, kelkraščio nėra arba jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto…”.
Mūsų mieste dviračių takai daugiausia yra palei vieną kelio juostą. Ar tokiu atveju turi dviratininkas persivaryti į kitą kelio pusę ir minti dviračių taku, ar gali minti savo kelio puse? Situacija, kai takelis skirtas ir dviratininkams, ir pėstiesiems, ypač prasta, nes takeliai pas mus siauri, prasilenkti dviem priešprieša važiuojantiems dviratininkams dviračiams skirta takelio juosta neįmanoma“, – tikina skaitytoja.
Į šį klausimą mums atsakė Rokiškio rajono policijos komisariato pareigūnas Algirdas Berniūnas.
„Kelių eismo taisyklėse numatyta: jei šalia kelio arba gatvės yra dviračių takas, pėsčiųjų ir dviračių takas arba dviračių juosta, dviratininkai privalo važiuoti tik jais, nepriklausomai kurioje pusėje jie įrengti. Kalbant apie prastos būklės takelius, tai Kelių eismo taisyklių 57 punkte nurodoma: važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus“, – komentuoja A. Berniūnas.
Anot A. Berniūno, mieste išties pasitaiko nemažai dviratininkų ar paspirtukininkų, nesilaikančių eismo taisyklių. „2021 m. buvo nubausti 168 šių transporto priemonių vairuotojai, o 2022 m. per 5 mėnesius nubausti jau 47“, – tikina pašnekovas.
Policijos pareigūnai taip pat nori priminti reikalavimus, kurių dažniausiai nesilaikoma:
- Važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 m. asmenims, o turintiems mokyklos pažymėjimą – ne jaunesniems kaip 12 m. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 m. asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas.
- Dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu. Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai arba kiti šviesą atspindintys elementai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas. Dviračio vairuotojas privalo dėvėti šviesą atspindinčią liemenę arba būti prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje prisisegęs šviesą atspindinčius elementus. Dviračio vairuotojai (keleiviai) iki 18 m., važiuodami (vežami) keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę šalmą. Vyresniems kaip 18 m. asmenims, dviračiu važiuojantiems keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus šalmą.
- Negalingais elektriniais paspirtukais važinėjantys asmenys privalo laikytis visų dviratininkams skirtų Kelių eismo taisyklių. Važiuoti važiuojamąja dalimi tokiais elektriniais paspirtukais galima tik sulaukus 14 m., o turintiems mokyklos išduotą dviratininko pažymėjimą – nuo 12 m.
„Pagrindinė kylančių eismo įvykių su dviračių (paspirtukų) vairuotojais priežastis yra ta, kad vairuotojai vis dar kerta važiuojamąją kelio dalį važiuodami pėsčiųjų perėja, kai tai yra draudžiama. Dar viena priežastis – važiuojamosios kelio dalies kirtimas nesumažinus greičio ir neįsitikinus, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams. Dalis dviratininkų dar linkę važiuodami naudotis ausinėmis, telefonais, o tai trukdo tinkamai reaguoti į aplink esančią situaciją, išgirsti artėjančias transporto priemones, signalus“, – pasakoja A. Berniūnas.
