Rokiškio medikės: „Didžiausias džiaugsmas – pacientų pasitikėjimas“

Padaryti viską, kas tą minutę yra mediko galioje

Žydrūnė Jakštonienė

Vaikų ligų gydytoja

Mediko profesija mane traukė nuo vaikystės. Mama dirbo ligoninėje, gal jos pasakojimai turėjo įtakos.

Mano darbas man reiškia be galo daug, nekeisčiau jo į jokį kitą. Medicina šiais laikais gali daug, bet toli gražu ne viską. Ir gydytojas nėra dievas – tik paprastas mirtingasis su savo ribotomis žiniomis ir gebėjimais. Tiesiog gydytojas privalo padaryti viską, kas tą minutę yra jo galioje ir jo jėgoms ir tai daryti iš širdies.

Kasdienybė kartais žlugdo savo nesibaigiančiu ir vis didėjančiu srautu naujų įsakymų, pakeitimų, reikalavimų – privalai nepražiopsoti, atsiminti, taikyti. Iššūkiu tampa pacientų skundų, pageidavimų, reikalavimų, nurodymų nesibaigiantis „koncertas“, nes daug skaitoma internete ir geriau už gydytoją žinoma, ką daryti… Didžiausias džiaugsmas – kai matai, kad tavim pasitiki, tau pradeda šypsotis mama, kai tave prisileidžia, pripažįsta ir rankas tiesia vaikas. Kai matai, kad jiems jau viskas gerai, jų problemos šiandien išspręstos.

Pandemijos metu darbas pasikeitė, buvo labai sunku persiorientuoti į telefonines konsultacijas, juk buvome pripratę pamatyti, „pačiupinėti“ kiekvieną pacientą. Kita vertus, per visą karantiną nebuvo nė dienos be „gyvų“ konsultacijų tiems, kuriuos, mano manymu, būtinai reikėjo pamatyti.

Po karantino vėl grįžo įprastinis srautas kreipimųsi dėl eilinių ligų ir nusiskundimų. Dėl karantino ribojimų ir tėvų baimės daliai vaikų vėlavo planiniai skiepijimai, buvo atidėtos planinės operacijos, praleisti vizitai pas konsultantus.

Nesuklydau – esu ten, kur man skirta

Viktorija Kavoliūnaitė

Bendrosios praktikos slaugytoja

Šią profesiją pasirinkau norėdama padėti žmonėms. Tokį mano pasirinkimą lėmė empatija, geranoriškumas, mokėjimas bendrauti ir tam tikros charakterio savybės leido suprasti, kad mano pašaukimas būti bendrosios praktikos slaugytoja. Nesuklydau – esu ten, kur man skirta.

Savo darbą labai vertinu ir mėgstu. Man svarbu skirti dėmesio bendravimui su pacientais, kad jie atvirai išsakytų savo mintis, apibūdintų savijautą, poreikius, pasitikėtų komanda, teikiančia visavertę pagalbą.

Mediko darbas reikalauja daug atsakomybės, kantrybės, empatijos, greitų ir tinkamų sprendimų, todėl pagrindinis iššūkis – tobulėti kiekvieną dieną. Didžiausias džiaugsmas, kai pacientai yra patenkinti darbo kokybe, paslaugomis, suteikta aiškia informacija. Taip pat džiugu sulaukti gerų atsiliepimų, tai skatina tobulėti.

Džiaugsmo suteikia ir kolektyvo bendradarbiavimas, žinojimas, kad gali kreiptis pagalbos, klausti ir tau bus ištiesta pagalbos ranka. Labai džiaugiuosi turėdama tokias koleges. Vienybė stiprina ir ugdo. Vadinasi, esame komanda, o būdami vieningi galime padaryti daug.

Pandemijos metu keitėsi darbo metodai. Kito žmonių bendravimas – daugelis nuo pandemijos buvo labai pavargę, susirūpinę, jautė įtampą. Dažnas teiraudavosi, ar COVID–19 tyrimų rezultatai bus laiku įvesti į el. sistemą. Nuo atsakymo gavimo laiko daug kas priklausė: ar bus galimos operacijos, procedūros… Ypač stengėmės pacientams padėti išspręsti iškilusias problemas, kuo produktyviau ir greičiau atsakyti į visus rūpimus klausimus.

Laisvėjant karantinui sulaukiame vis daugiau pacientų. Į gydymo įstaigą daugiau kreipiamasi dėl užleistų ligų. Taigi itin svarbu nuolat tikrintis sveikatą, nenumoti ranka į profilaktines patikros programas.

Tęstinumas – vienas iš šeimos medicinos džiaugsmų

Gintarė Baronienė

Šeimos gydytoja

Dešimtoje klasėje apsisprendžiau studijuoti mediciną ir kryptingai to siekiau. Studijų metai buvo labai įdomūs ir tikrai sėkmingi. Baigusi keturis studijų kursus nusprendžiau praktiką atlikti VUL SK Šeimos medicinos centre. Buvo labai įdomu turėti galimybę konsultuoti įvairaus amžiaus, įvairiomis ligomis sergančius pacientus, net vienu metu kelis tos pačios šeimos narius. Po šios praktikos minčių apie kitas specializacijas nebeliko, tiksliai žinojau, kad noriu dirbti šeimos gydytoja. Smagu, kad pavyko svajonę įgyvendinti.

Manau, padėti žmogui yra svarbiausias mediko uždavinys. Labai smagu kasdien matyti pacientus, juos tirti, nustatyti ligas ir jas gydyti. Labai svarbu atlikti prevencines programas, užkirsti kelią ligoms ar nustatyti ankstyvų stadijų pakitimus. Medicina apskritai mane labai žavi – šiuolaikinių technologijų pagalba galima pagydyti daugybę labai sunkių ligų ir gerokai pagerinti ir prailginti žmonių gyvenimą.

Medikas privalo įsigilinti į kiekvieno paciento problemą, skundus, lūkesčius, atlikti fizinį ištyrimą, skirti tyrimus, diagnostines procedūras, įvertinti tyrimų rezultatus ir galiausiai skirti gydymą. Šis procesas labai dinamiškas, su kiekvienu pacientu kintantis. Tai reikalauja atidumo, susikaupimo, nuolatinio žinių tobulinimo, nes medicina tobulėja itin sparčiai. Kasdien atsiranda naujų rekomendacijų, naujų gydymo būdų, vaistų. Dažnai pas vieną šeimos gydytoją registruojasi ir lankosi visa šeima, kelių kartų atstovai. Šis tęstinumas man yra vienas iš šeimos medicinos džiaugsmų, kai gali stebėti ne tik žmogaus ligos, bet ir gyvenimo istoriją.

Pandemijos metu konsultacijos tapo nuotolinės, o daugumos ligų neįmanoma nustatyti vien iš pokalbio – būtinas fizinis ištyrimas. Dauguma pacientų, bijodami užsikrėsti, visai nustojo lankytis pas gydytojus. Kai kurie net tada, kai gydytojo konsultacija buvo reikalinga. Dabar, laisvėjant karantinui, daugiau pacientų kreipiasi kontaktinės konsultacijos, daugelis nori kartoti tyrimus, vėl nuvykti pas specialistus, pas kuriuos negalėjo ar nenorėjo vykti per pandemijos įkarštį.

Pastebiu, yra nemažai tokių pacientų, kuriems išspręsti vienus ar kitus klausimus visgi patogiau telefonu, ypač jei nereikalinga fizinė apžiūra ar būklė neprastėja.

Karas Ukrainoje didelės įtakos mūsų darbui neturėjo. Galbūt dažniau kreipiasi vyresnio amžiaus pacientai ir pacientai, turintys pažįstamų ar giminių Ukrainoje. Jie išsako nerimą ir baimę dėl artimųjų sveikatos, dėl ateities neapibrėžtumo, todėl nori pasitarti dėl gydymo, psichologinės pagalbos prieinamumo.

Norisi padėti visiems, o darbo valandų tam nepakanka…

Diana Patapova

Šeimos gydytoja

Mokyklos laikais labiausiai patiko chemija ir biologija. Neabejoju, kad prie to reikšmingai prisidėjo mokytojų gebėjimas sudominti savo dėstomu dalyku, už tai esu ypač dėkinga mokytojoms Trimonienei, Vilkauskienei ir Ramanauskienei.

Išlaikiusi mokyklinius egzaminus, pirmuoju numeriu pasirinkau medicinos studijas Vilniaus universitete. Susidomėjimas šia specialybe tik augo, praplėčiau žinias ne tik apie ligas, bet ir apie sveikatą. Praktikavausi keliuose skirtinguose miestuose, todėl turėjau puikią galimybę palyginti mediko darbą sostinėje bei mažesniame mieste. Taip pat galėjau susidaryti įspūdį apie skirtingą darbo pobūdį, kadangi studijų metu dirbau III lygio ligoninėje, papildomai savanoriavau Vilniaus GMP, atlikau internatūros praktikas Rokiškio ligoninėje, rezidentūros metu budėjau Rokiškio ligoninės priėmimo skyriuje.

Darbo pobūdis manęs nenustebino, žinojau, ko tikėtis, tą ir radau. Kiek netikėta buvo tik tai, kaip atrodo kasdienybė, ir, turiu pripažinti, tai mane kiek glumina – sunku surasti balansą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Norisi padėti visiems, o darbo valandų tam nepakanka…

Mano darbas man yra asmeninis tobulėjimas. Gera pritaikyti žinias gydant pacientus, įdomu spręsti problemines situacijas, susidurti su iššūkiais. Pagalba pacientui man reiškia visokią pagalbą, tiek tiesioginę (vaistų skyrimas ir išrašymas), tiek netiesioginę (nukreipimas gydytis pagal profilį), tiek asmeninę (pagalba susiorientuoti medicinos sistemoje), tiek psichologinę (paguoda, užuojauta, nuraminimas, buvimas kartu).

Šeimos gydytojo darbas yra atsakingas, susideda iš daugelio komponentų. Tai ir pacientų konsultavimas poliklinikoje, vizitai į namus, bendravimas su pacientų artimaisiais, su gydytojais konsultantais, sprendimo priėmimas per 15–20 min, paciento nukreipimas tinkama linkme, vaistų skyrimas, dokumentų tvarkymas ir t. t.

Didžiausias iššūkis tikriausiai buvo pradėti dirbti savarankiškai COVID laikotarpiu. Įstatymai keitėsi dienomis, kartais net valandomis, todėl grįžus po darbo tekdavo skaityti tuos įstatymus, kad žinotum, kaip dirbsi rytoj.

Dabar skubos tvarka besikreipiančių pacientų sumažėjo dėl COVID susirgimų mažėjimo, o planinių pacientų skaičius lieka panašus. Pacientai kreipiasi dėl įvairių priežasčių: dėl planinių specialistų konsultacijų poreikio, dėl profilaktinių tikrinimų ir dėl lėtinių ligų kontrolės bei naujų susirgimų.

Prasidėjus karui Ukrainoje, daugiau pacientų ėmė skųstis padidėjusia įtampa, nerimu ir nemiga. Keli kreipėsi dėl padidėjusio kraujo spaudimo, kurį sieja su įvykiais Ukrainoje, keli pageidavo vaistų lėtinėms ligoms gydyti skirti ilgesniam laikui, kad turėtų atsargų pavojaus atveju.

Ačiū, kad esate

Danguolė Kondratenkienė

VšĮ Rokiškio PASPC direktorė

Kasdieninių rūpesčių rutinoje mūsų medikai dažnai pamiršta save, o jie mums kartais artimesni net už pačius artimiausius žmones. Tik jiems pacientai patiki savo paslaptis ir skausmus. Todėl iš visos širdies norime palinkėti: gerbiami medikai, lai padeda Jums kovoje už sveikatą tobuli įstatymai, mokslo išradimai ir nenuilstamas Jūsų atsidavimas žmogui. Tegul jokios kliūtys nevaržo Jūsų siekio užkirsti kelią susirgimams, o pastangas išgelbėti Gyvybę visada tevainikuoja pergalė. Tegul Jūsų kasdienybė būna kupina ne vien žmonių skausmo, bet ir nuoširdžių dėkingumo žodžių. Ačiū, kad esate – gyvybės, meilės ir vilties puoselėtojai.

Užs. 507