Šiaip tie salonai lyg ir ne tokie jau būtini – daugumą paslaugų nesunkiai galima gauti internetu, bet SIM kortelės tokiu būdu niekaip nepakeisi, nors pats keitimas kainuoja vos 1 centą. Žmonės priversti vykti į artimiausią saloną, kurie yra Kupiškyje bei Utenoje. Mobiliuoju parašu daugiausia naudojasi darbingo amžiaus žmonės, tad vykti į kitą miestą teks savaitgalį. Ir tai dar nereiškia, kad iš pirmo karto pavyks. Praėjusį savaitgalį Utenoje esančiame mobiliojo ryšio operatoriaus salone ant darbuotojos stalo net lentelė buvo pastatyta, kad SIM kortelės nekeičiamos. Darbuotoja paaiškino, jog savaitgalį tai užima pernelyg daug laiko ir būtina, kad susidarytų bent keli klientai, kuriems reikia tokios paslaugos.
Taip vieną centą kainuojanti paslauga virsta važinėjimu pirmyn atgal.
Čia dar gėlytes. Turbūt žinote kiek pagyvenę, senyvo amžiaus žmones moka už telefono paslaugas!? Įjungtos visos šiuolaikinių technoligijų paslaugos, žmogus net nežino kaip jomis naudotis. Salonų darbuotojai priburia senukams pasakų, o šie įpratę tiketi. Paskui kai gauna saskaitas eina į salonus, ten papildomai uz viena konsultaciją dar susimoka po 5 eurus. Ir taip tesiasi be galo. Aukso amžius telekomunikacijos paslaugų teikejams.