Grafai – meno mylėtojai
Kadangi Rokiškio dvaro rūmams šiemet sukanka 220 metų, verta grįžti į pradžią ir prisiminti, iš kur Rokiškyje atsirado minėti eksponatai. Su Rokiškio dvaru siejamos trys didikų giminės – Krošinskiai, Tyzenhauzai ir Pšezdzieckiai. Vieni po kitų XVI–XX a. jie valdė Rokiškio miestelį, jame turėjo reprezentacinius rūmus, kurių formose atsispindėjo individualus savininkų skonis bei jų gyvenamojo meto architektūros stilius. Nuo 1514 m. kunigaikštis Timotiejus Krošinskis Rokiškio
dvarą valdė XVI–XVIII a. pab., vėliau dvarą paveldėjo Ignotas Tyzenhauzas, kuris ėmėsi kardinalių Rokiškio ir dvaro sodybos perstatymo projektų. 1801 m. naujoje vietoje iškilo mūriniai rūmai. Paskutinis Rokiškio dvarininkas Jonas Pšezdzieckis XIX a. pab. jam atitekusius rūmus 1905-aisiais vėl perstatė, suteikdamas jiems gotikos, renesanso ir baroko formas.
Rokiškio grafai garsėjo ne tik kaip žymūs politikai, mokslininkai, praktikai (įkūrę manufaktūrinę pramonę, alaus daryklas, malūnus), bet ir kaip meno mylėtojai. Turėjo sukaupę vaizduojamojo ir taikomojo meno kolekcijas, kurios bylojo apie grafų aukštą kultūrą, dvasingumą, švietimo idėjas.
Mums atiteko vertingos kolekcijos
L. Daščiorienė sakė, jog, nacionalizuotame dvare įsikūrus muziejui, jam atiteko didžiulis dvaro dokumentų archyvas, nemažai vertingų Rokiškio dvaro meno kūrinių kolekcijų: senosios grafikos ir tapybos darbai, taikomosios dailės kūriniai. „Keičiantis istorinėms aplinkybėms, keitėsi ir muziejaus veikla. Dabar čia – Rokiškio krašto istorijos ekspozicijos, edukacijų klasės. Jos atsinaujino ir išsiplėtė, labai suaktyvėjo įvairiausių parodų, plenerų, edukacijų, muzikos, literatūros vakarų, susitikimų rengimas. Šiame laikmetyje rūmai tampa reprezentacine įvairiausio lygio politikų, visuomenės susitikimų vieta“, – sakė L. Daščiorienė.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
