Pabėgėlių registracijos centras..Eltos nuotr.
Pabėgėlių registracijos centras..Eltos nuotr.

 

Pagrindinė problema, su kuria susiduria į Lietuvą perkelti pabėgėliai, yra lietuvių kalbos mokėjimas, sako Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pagalbos pabėgėliams projekto vadovė Eglė Rušinskaitė. Pasak jos, svetimšaliai greičiau išmoksta rusų kalbą negu lietuvių, be to, keistai atrodo tai, kad nuo karo bėgę pabėgėliai priversti gyventi Rukloje, kuriame įsikūrę kariniai daliniai.

E. Rušinskaitės teigimu, Ruklos pabėgėlių priėmimo centre (RPPC) ar Pabradės užsieniečių registracijos vyrauja rusų kalba, žmonės rusų kalbą išmoksta dar iki lietuvių kalbos.

“Jie gali daugiau kalbėti rusiškai po to”, – Prienų rajone vykstančiame trečiajame Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime diskusijoje tema “Prieglobsčio politika ir pabėgėlių integracija: tiesiame tiltus ar statome sienas?” sakė Raudonojo Kryžiaus atstovė.

Be to, anot E. Rušinskaitės, Ruklos sudėtingumas yra tas, kad tai mažas karinis miestelis, kuriame dislokuota ir dirba daug karių. Čia, pasak jos, žmonės, bėgę nuo karo ir norėję atsidurti saugioje aplinkoje, būti apsaugoti, kiekvieną dieną mato karinius vaizdus.

“Kaip jie (pabėgėliai. – ELTA) turi jaustis, kai bėgo nuo karo ir atsidūrė Rukloje, kur mato tankus?(…) Jie sugrįžta į tas pačias sąlygas”, – svarstė viena iš diskusijos dalyvių.

Eltai E. Rušinskaitė patikslino, kad valstybinės integracijos programa numato labai trumpą lietuvių kalbos kursą – RPPC šis kursas yra 96 val., o integracija jau esantiems žmonėms yra 190 valandų lietuvių kalbos.

“Tai iš tikrųjų yra labai trumpas laikas, per kurį žmonės turi išmokti jiems visiškai skirtingą kalbą, ir tai nėra tiek, kiek žmogui iš tiesų yra reikalinga”, – aiškino E. Rušinskaitė.

Užsieniečiai lietuvių kalbos mokomi iš lietuvių, rusų arba anglų kalbų.

Dėl geresnio rusų kalbos nei lietuvių kalbos mokėjimo Raudonojo Kryžiaus atstovė tikino, kad, pavyzdžiui, Pabradės užsieniečių registracijos centre didelė dalis personalo kalba rusų kalba.

“Kadangi tam tikru metu buvo daugiausia pabėgėlių iš Rusijos Federacijos, tai visi susišnekėdavo rusų kalba, ir man labai pikta būdavo tai, kad žmonės atvažiuoja jau po Ruklos, ir jie šneka žymiai daugiau rusų kalba negu lietuvių. Jie šneka rusiškai, kai praktiškai pusę darbo integracijos kalbos atžvilgiu jau būtų padaryta, tiktai ne į tą kalbą”, – apgailestavo E. Rušinskaitė.

Diskusijoje dalyvavusi beveik prieš keturis mėnesius į Lietuvą iš Sirijos su draugu atvykusi ir Rukloje gyvenanti 27-erių anglų kalbos mokytoja Fara Mohamed (Farah Mohammed) taip pat pabrėžė, kad pabėgėliai atvykę į juos priimančią šalį norėtų gyventi visavertį gyvenimą, palaikyti normalius socialinius santykius. Deja, kaip pripažino F. Mohamed, neretai tai apsunkina valstybinės kalbos nemokėjimas.

“Kai pabėgėliai atvyksta į užsienio šalį, jie tikisi gyventi kaip normalūs žmonės. Toks yra mano ir bet kurio kito asmens tikslas. (…) Čia nėra reikiamų kalbos kursų”, – teigė sirė.

F. Mohamed teigimu, ji asmeniškai galinti su aplinkiniais susikalbėti anglų kalba, tačiau kiti pabėgėliai šios kalbos nemoka, tad “negali lengvai prieiti prie visuomenės” – gauti darbo ir pan. Moteris taip pat sutiko, kad rusų kalba RPPC vyraujanti.

Pietų Europą užplūdus pabėgėliams, Lietuva per dvejus metus įsipareigojo priimti 1105 pabėgėlius iš tokių šalių, kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja.

Iki šiol Lietuva yra priėmusi apie 20 pabėgėlių.

 

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: