rezidencija

Pirma – suregistruos, paskui – įpareigos

Pagal planą, nesutikę jungtis prie centrinio šildymo ar norintys mieste turėti židinį, krosnelę bus apmokestinti metiniu mokesčiu. Siūloma kiekviename kamine įrengti specialų įrenginį, kuris fiksuotų, kiek valandų deginamos malkos. Pagal tai būtų išrašomos sąskaitos.

Plane taip pat raginama sukurti privalomą namų ūkių šildymo įrenginių registrą ir suskaičiuoti visus katilus bei krosneles. Kietojo kuro krosnis, židinius įsirengę gyventojai turės papildomai susimokėti ir už privalomą katilų bei kaminų priežiūrą, kurią reguliariai galėtų atlikti tik sertifikuoti specialistai.

Krosnis, krosneles, židinius suregistruoti siūloma per artėjantį visuotinį gyventojų surašymą.

Gerais norais ir pragaras grįstas…

Visuomenę šokiravusio plano aplinkos ministras Kęstutis Navickas viešai nekomentuoja. Poziciją per žiniasklaidą išdėstė tik ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys. Jis informavo, kad siūlymas drausti miestuose šildytis naudojant kietąjį kurą numatytas Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane, kurio vienas tikslų – miestų gyventojus skatinti jungtis prie centrinių šildymo sistemų ir taip gyventi švariau. Kietojo kuro krosnių reikalavimai galiotų ir verslui.

Nacionalinį oro taršos mažinimo planą viliamasi įgyvendinti per dešimt metų. Norintiems jungtis prie centrinio šildymo, keičiantiems senus katilus ar krosnis į modernias šildymo sistemas būtų numatyta parama. Katilams keisti suplanuota 15 mln. eurų ES 2014–2020 m. paramos lėšų. Naudodamiesi šia parama 4,2 tūkst. šalies namų ūkių iki 2023 m. pabaigos galės atnaujinti savo taršius katilus. Pasak V. Auglio, plano projekte draudimas šildyti namus kietuoju kuru centralizuoto šildymo teritorijose būtų taikomas tik nuo 2030 m. ir tik tuo atveju, jeigu nepavyktų sumažinti oro taršos kitomis – gyventojus finansiškai skatinančiomis – priemonėmis.

(Daugiau – ketvirtadienio „Gimtajame…“)

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie