– Ar artėjant šildymo sezonui Rokiškio rajono gyventojai suskubo teikti prašymus šildymo kompensacijoms gauti?
– Prašymus dėl būsto šildymo kompensacijų gyventojai gali pradėti teikti nuo spalio 5 d., tačiau labai prašome neskubėti, nes šiems prašymams teikti nebus išankstinio registravimo, bus „gyva eilė“. Pastebime, kad dauguma senjorų ar neįgaliųjų nesinaudoja internetu, negali užsiregistruoti vizitui elektroniniu būdu, todėl tikimės, kad „gyva eilė“ palengvins paraiškų teikimą.
Labai prašome gyventojų dėvėti veido apsaugines kaukes, nes susirgimų daugėja.
– Gyventojai bijo pavėluoti pateikti paraiškas. Kaip to išvengti?
– Būsto šildymo išlaidų kompensacijos gyventojai gali kreiptis nuo šildymo sezono pradžios iki pabaigos, t. y. pateikusiems prašymus ir vėlesniais mėnesiais kompensacija bus grąžinta už praėjusius mėnesius.
– Kokia dalis išlaidų kompensuojama ir dėl kokio kuro galima kreiptis?
– Nuo šių metų pradžios nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų dydžių (2 VRP – 294 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (3 VRP – 441 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui. Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru.
–Ar reikalingos kietojo kuro įsigijimo sąskaitos-faktūros?
– Gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijų už įsigytą kietąjį kurą, neprivalo pateikti dokumentų, įrodančių kuro įsigijimo išlaidas. Atskirais atvejais specialistas, priimantis prašymą, gali paprašyti pateikti pirkimo dokumentus, pvz., kai asmenys nuosavybės teise turi miško ir būstui šildyti naudoja savo turimą medieną ir malkų neperka, t. y. išlaidų nepatiria.
– Ar taikoma kompensacija, jei būstas šildomas elektra?
– Kai būstas šildomas elektra, gyventojai turi papildomai pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį (t. y. dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą/modelį, jo naudingumo koeficientą, perdavimo eksploatacijai aktą), duomenis apie suvartotą elektros energiją (kiekį, elektros tarifus).
– Kiek žmonių pernai kreipėsi kompensacijos? Ar išaugusios kainos lėmė didesnį besikreipiančiųjų skaičių šiemet?
– Pernai kompensaciją gavo 1566 asmenys, būstą šildantys centralizuotai, ir 672 asmenys, šildantys kietuoju kuru. Manome, kad besikreipiančiųjų būsto išlaidų kompensacijų šiais metais bus daugiau, nes gerokai išaugo būsto šildymo išlaidos, bet padidėjo ir valstybės parama.
– Šiemet kompensacijos bus didesnės nei pernai?
– Žinoma, kompensacijos bus didesnės, nes tai priklauso nuo šeimos ar asmens pajamų, taip pat ir kitų įstatyme numatytų reikalavimų.
– Kurių gyventojų – miesto ar seniūnijų – prašymų sulaukiate daugiau? Kur problema opesnė?
– Ši problema yra aktuali tiek miesto, tiek kaimo gyventojui. Visi gyventojai, kurie patiria šildymo išlaidas, turi teisę kreiptis paramos joms padengti.
– Kokių klausimų dažniausiai kyla gyventojams?
– Norime pabrėžti, kad gyventojai, kurie kreipiasi dėl būsto šildymo kompensacijos, turi atitikti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatas, todėl jei kyla abejonių ar neaiškumų dėl šios paramos, būtinai konsultuokitės su darbuotoja, kuri priima prašymą.
Jei kartu su kompensacijos prašančiu asmeniu būste yra deklaruotas asmuo, kuris jame faktiškai negyvena, kompensacijos skiriamos tik įvertinus to asmens teisę į kompensacijas. Būste deklaruotas asmuo privalo pateikti atskirą prašymą ir reikalingus kompensacijų skyrimui dokumentus. Šis reikalavimas netaikomas asmenims, kai būstas yra padalintas ir asmenys atsiskaito pagal atskiras, kiekvienam pateikiamas sąskaitas.
– Kas gali kreiptis šildymo išlaidų kompensacijos?
– Gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas, jeigu kreipimosi dėl kompensacijų metu atitinka šiuos du reikalavimus:
1) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
– dirba ir per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, dirbo ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės,
– asmenys mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (studentai),
– asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių arba gaunantys neįgaliojo pensiją,
– asmenys yra įsiregistravę Užimtumo tarnyboje,
– slaugo ar prižiūri asmenį (asmenis), vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius),
– asmuo ne trumpiau kaip vieną mėnesį gydosi stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje,
– yra nėščia moteris, kuriai yra likę ne daugiau kaip 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos,
– vienas iš tėvų ar globėjų augina: vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 3 metų; pagal gydytojų rekomendaciją nelankantį švietimo įstaigos vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 8 metų,
– vienas iš senelių prižiūri vaiką iki 3 metų, kurio priežiūrai šiam seneliui suteiktos vaiko priežiūros atostogos,
– vaikai (įvaikiai) nuo 16 iki 18 metų: mokosi, dirba, yra įsiregistravę Užimtumo tarnyboje, nustatytas neįgalumas.
2) įsiskolinusieji už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį (sutartis) dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 proc. bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą.
– Kokius dokumentus turėti?
– Dokumentai, reikalingi socialinei pašalpai ir kompensacijoms gauti:
- Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
- Prašymas-paraiška piniginei socialinei paramai gauti;
3. Pažymos apie pajamas (gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą), jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
