Bus katastrofa
„Nuotolinis mokymas per karantiną tapo lemiamu veiksniu priimant sprendimą, teigia profesinių sąjungų vadovai – dirbti reikėjo kone 12–14 valandų per parą. Tiesa, ir dabar, likus kiek daugiau nei mėnesiui iki rugsėjo, mokyklos dar nežino, kaip ugdymo procesas vyks toliau, ir įspėja – mokslo metai sklandžiai gali ir neprasidėti.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas sako, kad iš turimų duomenų galima daryti išvadą, jog palikti švietimo sistemą po karantino daugiausia apsisprendė vyresnio amžiaus pedagogai.
E. Milešino teigimu, didelė dalis mokytojų Lietuvoje – vyresni, todėl šiems pareiškus norą išeiti iš darbo, situacija mokyklose gali tapti gana įtempta. „Situacija yra žinoma tiek mums, tiek Vyriausybei, kad vidutinis mokytojo amžius Lietuvoje – daugiau nei 55 metai, tai jeigu nebus rimtų sprendimų, greitai tikrai bus katastrofa“, – mano profsąjungos vadovas. Užimtumo tarnybos duomenimis, ir mokytojų, kurie darbo ieško, yra apie 1800, tačiau jiems, anot E. Milešino, netinka Užimtumo tarnybos pasiūlymai – nenori dirbti labai mažais krūviais ar važiuoti į mokyklas rajonuose.
Atsirado papildomas motyvas
„Nemanau, kad mokyklos nebegalės dirbti. Dabar mokytojų išėjimas yra nuolatinis procesas. Bet kai Vyriausybė pradėjo skirti lėšų išeitinėms, atsirado dar vienas papildomas motyvas. Jie šiandien gali gauti išmoką, kuri yra didesnė negu netenkant darbo. Mokytojai paskaičiuoja, kokios perspektyvos. Dabar yra galimybė gauti išmoką už šešis mėnesius. Jei netoli iki pensijos, o pamokų krūvis neblogas – tai daug“, – sakė E. Gaigalas.
Paklaustas, ar kas nors į mokyklas dirbti ateina, profsąjungų lyderis sakė, „jog mūsų rajono tai neliečia, nes kaita ir krūvio pasiskirstymas vyksta mokyklų viduje“.
Laukime
Ir mokytojams, ir mokiniams labiausiai rūpi, kaip prasidės mokslo metai. E. Gaigalas sakė, jog visi jie yra neramiame laukime. „Kiek su kolegomis tenka kalbėtis, visi norėtų įprastų pamokų. Pirma, dirbant nuotoliniu, darbo diena pailgėja. Antra, „kalbant iš televizoriaus“, tarp mokinių ir mokytojų susidaro atstumas. Ypač kai vaikai turi galimybę neįsijungti kamerų, tada nesakau, kad kalbiesi su savimi, bet…“ – kalbėjo istorikas E. Gaigalas.
Jo teigimu, mokytojai nuotolinio mokymo nebijo, bet dauguma nori sugrįžti dirbti normaliomis sąlygomis. Ar dėl nuotolinio mokymo traukiasi dalis mokytojų? E. Gaigalas sakė, jog tai gali paskatinti vyresnio amžiaus žmones išeiti. „Nesakau, kad karantinas buvo paskutinis taškas, bet kai kam tai – iššūkis. Tai natūralu“, – sakė profsąjungoms vadovaujantis E. Gaigalas.
