Sudomino šventasis ir įtaigus pristatymas
Pandėlio bibliotekoje apsilankė istorikė, pedagogė, visuomenės veikėja, dr. Aldona Vasiliauskienė. Pandėlio gimnazijos IIIg klasės mokiniams bei į susitikimą atėjusiems pandėliečiams ji įspūdingai papasakojo apie šv. Juozapatą (Ivaną Gavrilovičių Kuncevičių, 1580–1623), pristatė savo parašytas knygas.
Nors šiuos metus Seimas paskelbė Šv. Juozapato metais, ši asmenybė mažai kam žinoma. Tai vienintelis ukrainietis, Rytų (graikų) apeigų katalikas, paskelbtas palaimintuoju ir šventuoju. Jo palaikai 1963 m. perlaidoti Vatikane, Šventojo Petro bazilikoje. Jis – vienas iš Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino (1617 m.) įkūrėjų. Šventumui brendo Ukrainoje, Lietuvoje, kur gyveno 21 metus, ir Baltarusijoje, o sekė Lietuvos globėjo šv. Kazimiero pavyzdžiu.
Apie pavojų pilną jo gyvenimą ir veiklą įtaigiai pasakojusi viešnia iš gimnazistų sulaukė klausimų, nuoširdaus dėmesingumo. Sudomino ir susitikime dalyvavusio Pandėlio parapijos klebono Alberto Kasperavičiaus pastebėjimas, jog nužudyto šv. Juozapato palaikai buvo taip slepiami, kad istorija primena kone detektyvą.
Atspindi šių dienų taikos siekį tarp tautų
Po susitikimo įspūdžiais su „Gimtuoju…“ pasidalino gimnazistai. Pasak Jogailos Greviškio, renginys tikrai informatyvus. Iki tol apie šį šventąjį visai nebuvo girdėjęs, tad sužinoti, kad egzistavo tokių šviesių pažiūrų asmenybė, buvo labai įdomu. „Negalvojau, kad buvo tokių žmonių, kaip šv. Juozapatas. Mane nustebino jo darbai ir pastangos“, – sakė Ermina Jasiūnaitė. Tikybos mokytoja Eglė Glemžienė kalbėjo: „Susitikimas su istorike padarė didelį įspūdį, nors jos klausiausi ne pirmą kartą. Energinga, deganti atradimais, įžvalgomis apie šv. Juozapatą. Labai sudomino. Ne veltui Seimas šiuos metus paskyrė šiam Ukrainos šventajam. Kankinys, puoselėjęs ekumenizmą ir vienybę tarp konfesijų, atspindi šių dienų taikos siekį tarp tautų. Sužinojome, kad Lietuvos šventasis Kazimieras įkvėpė Juozapatą dideliems darbams. Istorikė, visiškai atsidavusi savo idėjai iškelti į dienos šviesą didžius šventuosius, stebino faktais ir energija. Norėjosi klausytis ir klausytis.“
Mokslininkė pabendravo su pandėliečiais prie puodelio kavos ir pakvietė atvykti į jos namuose, Skapiškyje (Kupiškio r.), įkurtą Ukrainistikos muziejų, kuriam jau vienuolika metų.
