(Iš kairės) Sigita Rubliauskienė, Marytė Skakauskienė, Marytė Vaitkevičiūtė, Albina Zdanevičienė, Valentina Dagienė. J. Tūbelio progimnazijos archyvo nuotr.
rezidencija

Žmogaus kasdienybėje atsiranda vis daugiau išmaniųjų daiktų, kuriuos reikia išmokti valdyti. Šiuolaikiniams vaikams ateityje reikės dar labiau tobulinti ir kurti išmanųjį pasaulį. Siekiant kuo anksčiau pradėti ugdyti informatinį mąstymą, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir Ugdymo plėtotės centras inicijavo projektą „Informatika pradiniame ugdyme“. Jo tikslas – sukurti pradinio ugdymo informatikos turinį ir jį išbandyti iki 2018 metų vasaros. Projekte dalyvauja ir partneriai: Švietimo informacinių technologijų centras, Lietuvos edukologijos universitetas, Vilniaus universitetas, UAB „Biznio mašinų kompanija“, Robotikos akademija ir UAB „Šviesa“. Veikloms vykdyti  iš 69, pateikusių paraiškas ugdymo įstaigų, atrinkta 10 mokyklų iš įvairių Lietuvos regionų. Tarp jų – ir Juozo Tūbelio progimnazija. Komandą sudaro 4 pradinių klasių mokytojos Ramutė Repšienė, Sigita Rubliauskienė, Nijolė Fijalkauskienė, Marytė Vaitkevičiūtė, informatikos mokytoja Vilma Krasauskaitė ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui Liucija Varnienė. Mokytojos kuria ir išbando mokomąją medžiagą, teikia informatikos ugdymo turinio ir bendrosios programos projekto siūlymus, dalijasi gerąja patirtimi. Įvairių dalykų pamokose mokiniai naudoja planšetinius kompiuterius, programavimo aplinką „Scratch Junior“, edukacinius žaidimus „Scottie GO“, edukacinių bitučių rinkinius „Blue-Bot“ robotukus, 30 lygių priemonę „CodeMonkey“, edukacinę sistemą „DB Primary“, „Bebro“ žaidimo korteles, knygą „Informatika be kompiuterio“ ir ugdo informatinio mąstymo gebėjimus. Prireikus pagalbos, mokytojai konsultuojasi su Ugdymo plėtotės centro komanda.

Birželio 5–9 d. vyko projekto „Informatika pradiniame ugdyme“ kūrybinės dirbtuvės. Jose dalyvavę mokytojos džiaugėsi, kad intensyvios programos metu su jomis dirbo 20 lektorių, veikla buvo įdomi, praktiška ir naudinga.

Lapkričio 21–24 dienomis S. Rubliauskienė ir M. Vaitkevičiūtė kartu su kitų mokyklų mokytojomis, keletu darbuotojų iš Ugdymo plėtotės centro ir Švietimo ir mokslo ministerijos lankėsi trijose Suomijos mokyklose: tradicinėje vidurinėje Klassillinen mokykloje, dviejų mokyklų centre Nossi – viena jų skirta būsimų mokytojų praktikai, antroji – tarptautinė, mokosi suomių vaikai, tačiau dalis pamokų vyksta anglų kalba – ir pradinio ugdymo mokykloje Pääskyvuoren.  Lietuvių delegacijai vadovavo Vilniaus universiteto prof. Valentina Dagienė.

Kelionę dovanojo pasaulinė IT kompanija, programinės įrangos tiekėja „Bentley Systems“. Daug prisidėjo Turku universitetas, kuriame yra fakultetas, rengiantis mokytojus: suorganizavo vizitus trijose mokyklose, buvo sudarytos sąlygos visas dienas stebėti įvairias pamokas, kalbėtis su mokytojais, reflektuoti.

(Iš kairės) Albina Zdanevičienė, Marytė Vaitkevičiūtė, Sigita Rubliauskienė. J. Tūbelio progimnazijos archyvo nuotr.

Profesorės V. Dagienės pastebėjimai apie Suomijos švietimo esmę ir Lietuvos bei Suomijos skirtumus: „Visų pirma Suomijoje ugdymas remiasi trimis lygiaverčiais komponentais – žiniomis, įgūdžių ir vertybių formavimu. Lietuviškoji ugdymo sistema iš esmės grindžiama žiniomis. Bendrosiose programose, žinoma, daug prirašyta ir apie įgūdžius, ir vertybėms skiriama kelios dešimtys puslapių, tačiau realybėje, pamokose vyksta mokymas, žinių tikrinimas ir tik retkarčiais – mokymasis.

Suomijos mokyklose nurodymų, kaip reikia mokyti vieną ar kitą temą, sudaryti pamokų scenarijus, kokią medžiagą pasirinkti ir t. t., beveik nėra. Yra nurodomas žinių lygis, susitarta, kokių įgūdžių ir vertybių mokiniai turi įgyti, ir viskas. Tačiau čia reikia pridurti, kad Suomijoje mokytojo specialybė yra viena geidžiamiausių, kad į vieną mokytojo vietą stoja maždaug 10 norinčiųjų.

Lyginant su kitomis švietimo sistemomis, suomių vaikai retai kada laiko egzaminus ar daro namų darbus (kol nepasiekia paauglystės). Tai grindžiama pasitikėjimu, siekiu sudaryti vaikui sąlygas mokytis pačiam, jo nespaudžiant, netikrinant tiesmukiškai. Tačiau daug teikiama pagalbos. Per pirmuosius devynerius mokslo metus (pagrindinė mokykla) 30 proc. mokinių suteikiama papildoma pagalba, vadinamosios specialiojo mokymosi grupės. Tikriausiai todėl skirtumas tarp silpniausių ir stipriausių mokinių yra mažiausias pasaulyje.“

„Labiausiai patiko Suomijos vaikams sudarytos galimybės mokytis per praktines veiklas, kai vertinamas ne tik rezultatas, bet ir ugdymo procesas. Suomijos mokiniai laisviau jaučiasi pamokoje, daugiau tarpusavyje mokydamiesi šnekasi, bendradarbiauja. Negali nepastebėti pagarbaus mokytojų ir mokinių bendravimo, kultūringo elgesio, ramybės mokyklose. Nėra triukšmingo skambučio, o mokiniai sugeba laiku sugrįžti į pamokas iš kiemo. Visi pasitiki ir gerbia vieni kitus. Mažiausi pirmokai jau geba išrūšiuoti indus po valgio. Tokie dalykai nekainuoja,  tai –  pavyzdžiai, kurie motyvuoja ir nuteikia pokyčiams. Labai džiaugiuosi, kad turiu galimybę dalyvauti informatikos ugdymo turinio kūrimo procese“, – įspūdžiais dalinosi S. Rubliauskienė. M. Vaitkevičiūtę sužavėjo erdvės mokyklų koridoriuose ir vestibiuliuose, kur kiekvienas mokinys gali rasti sau vietą pagal tos dienos nuotaiką. Stebino mokinių elgesys pamokose kantriai laukiant mokytojo pagalbos bei taisantis savo klaidas. Vaikams suteikiama didesnė laisvė, tačiau jie moka prisiimti ir daugiau atsakomybių už savo mokymosi rezultatus. Nustebino ir tai, kad antrokų klasėje vaikai, kurie teisingai atliko dvi pirmąsias užduotis, galėjo imtis kitos veiklos. Tie, kurie klydo, atliko visą puslapį užduočių. Štai tokia ta mokinių gebėjimų diferenciacija. Atsakomybė už mokinio pažangą, mokymąsi perkelta pačiam vaikui.

Informatikos ugdymu siekiama ne tik integruoti informacines technologijas gerinant dalykų mokymąsi, didinant mokinių motyvaciją, bet, svarbiausia, ugdyti mąstančius, gebančius spręsti įvairias problemas ateities piliečius.

Liucija Varnienė

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie