Pasiklydus miške pirmiausia reikia nusiraminti ir nepulti į paniką. Asmeninio archyvo nuotr.
Pasiklydus miške pirmiausia reikia nusiraminti ir nepulti į paniką. Asmeninio archyvo nuotr.

 

Miškas vieniems žmonėms – atgaivos vieta, kitiems – gėrybių sandėlis. Ne vienas grybautojų ar uogautojų gali papasakoti ir stresą sukėlusių istorijų, nes pasiklysti miške, ypač jeigu jis menkai pažįstamas, – didelė tikimybė. Toks įvykis, po kurio nebenoriu kelti kojos į mišką, neseniai nutiko ir man, sumaniusiai prisirinkti baravykų.

 

Prisigrybavau…

Nusprendžiau su šeima nuvažiuoti grybauti į Mažeikių mišką, esantį už Antanašės ežero. Prisigrybavau visomis prasmėmis.

Kol tėvai ieškojo miško gėrybių pamiškėje, aš, lyg kokia užkietėjusi grybautoja, šoviau į miško gilumą. Viltis, kad pirma pririnksiu pilną krepšį baravykų, užgeso suvokus, kad… pasiklydau. Iš pradžių nejutau jokio nerimo ar panikos. Raminau save: juk visados randu kelią atgal, o čia – vieni niekai! Praėjus šiek tiek daugiau nei valandai pradėjau galvoti kitaip. Suvokiau, jog smarkiai klydau manydama, kad pasiklysta kiti, bet tik ne aš… Klaidžiodama radau kelią ir pradėjau juo eiti. Kuo toliau, tuo jis darėsi prastesnis ir nykesnis, o akiai pažįstamos vietovės nebuvo matyti. Bridau per avietynus, kurie buvo gerokai aukštesni už mane, stengiausi išsaugoti sveikas rankas, kojas ir… grybus.  Manydama, kad turiu eiti į pietus, valandą klaidžiojau ratais, pasitelkusi išmaniajame telefone esantį kompasą. Iš savo patirties galiu drąsiai teigti, kad telefonus į mišką neštis yra būtina. Visą tą laiką, kol klaidžiojau, telefonu tėvams vardinau, pro kokias vietas einu, ką matau. Kelią iš miško radau po ilgų dviejų valandų blaškymosi, permirkusi nuo galvos iki kojų, stipriai rankose laikydama savo rastus, bet… sukirmijusius grybus.

 

Ką daryti?

Todėl ir nusprendžiau parašyti, kaip miške išvengti tokių nemalonių situacijų, kaip elgtis paklydus, kad nereikėtų į orą kelti sraigtasparnio.

Rokiškio urėdijos vyriausiasis miškininkas Julius Adamonis pataria einant į nepažįstamą mišką tinkamai pasirengti: susipažinti su miško kontūrais, jame esančiais upeliais ir kitomis reikšmingomis detalėmis. Visą miško išplanavimą galima rasti internete ar atlasuose. Pasak patyrusio miškininko, jeigu paklydote nepažįstamame miške, pamėginkite rasti jo kvartalinę liniją ir eiti ja. „Visos miškų kvartalinės linijos suskirstytos po 25– 30 hektarų, todėl anksčiau ar vėliau prieisite miško kelią ar laukymę, pagal kurią galėsite orientuotis“, – pasakojo J. Adamonis.

 

Negelbės nei kompasas, nei samanos

Paklaustas apie kompaso naudą miške, J. Adamonis teigė, kad jis gali padėti orientuotis, tačiau be žemėlapio kompasas tik dar labiau klaidins. Nuo seno žinoma, kad, neturint reikalingų orientavimuisi miške prietaisų, galima pasikliauti gamtos ženklais: saulėtą dieną pagal saulę, šešėlį, medžių kamienus ir akmenis, pagal stulpelius su kvartalo numeriais. Kelio galima ieškoti ir pagal medžių kamienus: jų kamienų šiaurinė pusė yra grubesnė. Pavyzdžiui, beržų žievė pietinėje pusėje yra kur kas švaresnė ir baltesnė, o pušų kamienai šiaurinėje pusėje po lietaus tampa tamsesni.

Man gamtos ženklai, deja, nepadėjo. Nei upės tėkmė, nei į visas puses apsamanoję medžiai nedavė jokio ženklo apie galimą išėjimą. „Nepatarčiau labai pasikliauti gamtos ženklais – kartais jie klaidina, bet visgi kaip geriausias kompasas išlieka saulė, tad orientuotis pagal ją yra patogiausia“, – gamtos ženklų pagalbą paklydėliams komentavo miškininkas.

 

Pirmiausia – atsargumas ir atidumas

Patariama kuo geriau įsidėmėti, kur pastatyta transporto priemonė, su kuria atvykote: įsiminti, kokiu keliu atvažiavote ir kuriame jo kilometre sustojote. Labai svarbu įsiminti, kuria kryptimi nuo pradinės vietos ėjote į mišką  – į rytus, pietus, vakarus ar šiaurę. Nepažįstamuose miškuose patariama elgtis atsargiau: neiti gilyn ir į smarkiai apaugusias vietas, verčiau laikykitės miško pakraščio.

 

Blogiausias ženklas – panika

Anot miškininko, pasiklydus miške pirmiausia reikia nusiraminti ir nepulti į paniką. „Mūsų miškai nėra dideli kaip kai kuriose kitose urėdijose, bet pasitaiko paklydimų ir čia“, – sakė J. Adamonis ir pridūrė, jog pagalbos į miškininkus paklydėliai kreipiasi labai retai. Tiesa, prieš pora metų buvo toks nutikimas: miškininkams teko važiuoti padėti ieškoti pasiklydusio žmogaus netoli Žiobiškio esančiame miške.

 

Jeigu paklydus niekaip nepavyksta iš miško išeiti, reikia ieškoti pagalbos: skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba į urėdijos, kurios miškuose esate, miškininkus, kurie pagelbės rasti kelią.

 

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: