„Mano klubas padarė daugiausia šiais metais. Kiek medalių mes iškovojome respublikinėse varžybose, Europos čempionate… Sportuojame kartu su sveikais žmonėmis. Ką man reiškia šis prizas, aš išleidau daugiau nei tūkstantį eurų. Tas prizas… Nežinau. Aš ne dėl savęs nervuojuosi, o dėl klubo. Klubas pasiekė šiais metais labai daug. Akmenų svaidymas (aisštokas) – čia sportas ar vakarinis žaidimas? Ačiū už dėmesį“, – piktinosi V. Pilibaitis.
Rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vyriausiosios specialistės Dianos Guzienės nuomone, apdovanojimas aisštoko klubui įteiktas pelnytai: „Klubas apdovanotas už sportuojančiųjų skaičių, sporto pasiekimus, organizuotų renginių skaičių ir lygį, kitos sportinės iniciatyvas. Nesenai įkurtas klubas šiais metais padarė išties daug.“
Aisštoko klubo įkūrėjas Vaidas Valotka džiaugiasi apdovanojimu.
Išsamiau skaitykite “Gimtajame…”
Pritariu, kad aisštokas- ne sportas, o labiau pramoga laisvalaikiui praleisti. Nieko jis nereprezentuoja, mažai žinomas, tiesiog vaikiškas žaidimas. Na, o ponas Vidmantas be reikalo taip susireikšminęs. Taip, jam sunkiau varžytis su kitais, bet pralaimėjimus ir neįvertinimus reikia iškęsti garbingai. Špygomis badytis – tai tik savo bejėgiškumą demonstruoti. Sportuojate juk dėl savęs.
Žmonės mieliausi, pirmiausia reikia skirti kategorijas. Kur yra sportas su perspektyvomis, rimta konkurencija, ir kur smagus, gražus, mielas laisvalaikis. Deja, tiek akmenų svaidymas, tiek Vidmanto klubas į jokį sportą nepretenduoja. Akmenų svaidymas ne ką skiriasi nuo bočios ar baudų mėtymo. Jokio rajono Vidmantas nereprezentuoja. Ir skardinių medalių kolekcija irgi miestui nelabai reikalinga. Kitas klausimas yra susijęs su konkurencija, kai nėra konkurencijos, paimti prizinę vietą tarp trijų sportininkų nėra sudėtinga. Kas kita gauti medalius plaukimo, krepšinio, futbolo varžybose. Kad ir tas pats chokiejus – konkurencija gal ir nedidelė, bet žmonės ten nors savo lėšas įkiša. Ir lyginti tai su bočia, baudų… Skaityti daugiau »