(Iš kairės) Arvydas Šaltenis, Krašto muziejaus direktorės pavaduotoja Marytė Mieliauskienė, dailininko sūnus Vincas Vienožinskis, Krašto muziejaus direktorė Nijolė Šniokienė šią vasarą Dačiūnuose per vilniečių dailininkų parodos atidarymą, skirtą Justinui Vienožinskiui. Tai buvo privati dailės korifėjaus artimųjų iniciatyva. Ja siekiama daugiau dėmesio šio žmogaus atminimui. Krašto muziejaus archyvo nuotr.

Profesorius Arvydas ŠALTENIS

Vilniaus dailės akademijos Tapybos katedros vedėjas

15 min.lt nuotr.

Kreipiamės į jus dėl dailininko Justino Vienožinskio (1896–1960) memorialinės sodybos Dačiūnų kaime, jos apsaugos ir platesnio išviešinimo visuomenėje.

Jau keliolika metų Vilniaus dailės akademijos Tapybos katedros studentai ir dėstytojai lankosi šioje sodyboje, rengia plenerus, parodėles, peržiūri saugomus kūrinius, dokumentus, fotografuoja ir tapo sodybos apylinkes. Katedros iniciatyva 2011 metais įvyko įsimintini renginiai, skirti Just. Vienožinskio 125–osioms gimimo metinėms: sutvarkyta ekspozicija, restauruoti baldai, sodyboje surengtas gausią auditoriją sutraukęs jubiliejinis paminėjimas, Vilniuje atidaryta paroda „Justinas Vienožinskis ir jo mokiniai“. Be to, Dailės akademijos leidykla išleido dailininko piešinių albumą, Rokiškio krašto muziejuje įvyko studentų tapytojų paroda, kiek vėliau kartu su LRT sukurtas filmas apie dailininką ir kt. Kaskart katedra surengia studentams edukacines išvykas į Just. Vienožinskio sodybą. Vedami atminimo tikslų, šiemet birželio 29 dieną sodyboje atidarėme buvusių ir dabartinių Tapybos katedros dėstytojų kūrinių parodą, skirtą paminėti dailininko 133–iąsias gimimo metines.

Mums ypač svarbus yra dailininko ir pedagogo Just. Vienožinskio palikimas, kūrybos ir gyvenimo vietos žinomumas. Nes ši asmenybė yra išskirtinė Lietuvos dailėje ir mūsų kultūros istorijoje. Rokiškio rajono vadovybė, krašto bendruomenė turėtų ne tik didžiuotis garsiuoju kraštiečiu, bet ir prisiimti įsipareigojimą už dailininko sodybos apsaugą, žinomumą, prieinamumą. Nors sodyba yra privati nuosavybė, bet tai neatleidžia nuo būtinumo skirti jai dėmesį.

Deja, tenka pripažinti, kad po jubiliejinių kalbų ir pažadų mažai kas pakito. Nors Dačiūnai ne taip arti Obelių, iš jų važiuojant į dailininko sodybą nerasi jokios kelio rodyklės. Bene 1992 m. Rokiškio valdžia palaimino Just. Vienožinskio memorialinio muziejaus Dačiūnuose steigimą, tačiau „memorialinio muziejaus statusas“ iki šiol tebėra neaiškus: kam jis pavaldus, kas, be sodybos šeimininkų, yra įsipareigojęs rūpintis jo būkle, apsauga, veiklos palaikymu? Juk būtina, privalu turėti po „muziejaus“ stogu esančių vertybių aprašymus, jų piniginį įvertinimą, dokumentaciją. „Tyli“ apie garsųjį kraštietį ir Rokiškio – kultūros sostinės – programa: ar jis rajono kultūrai nesvarbus, neįdomus, nutolęs praeityje? Teisingai pastebi rajono laikraštis „Gimtasis Rokiškis“, straipsnyje „Šepkai dėmesio daug. O kur Vienožinskis?“ klausimą uždavęs tuoj po katedros dėstytojų parodos sodyboje atidarymo (2019 07 02, Nr. 73). Šių garbių kūrėjų nesupriešiname, bet dėmesio jiems indai tikrai neproporcingi. Dar viena niekaip neišsprendžiama problema – namas, kuriame yra didelės vertės Just. Vienožinskio paveikslų, tapybos reikmenų, šeimos relikvijų, baldų ir kt., paliktas be tinkamos signalizacijos. Tik šiemet, bekabinant paskutiniąją parodą, sodybos tvarkytoja, dailininko anūkė, savo lėšomis įrengė elementarią signalizaciją didžiajame namo kambaryje. Ne sau, o kūriniams, palikimui apsaugoti. Su rajono valdžia ir Rokiškio krašto muziejaus atstovais apie namo apsaugos svarbą kalbėta dar jubiliejinių 2011 metų vasarą, kai, sutvarkius ekspoziciją, į patalpas naktį įsibrovė plėšikai. Buvo skaudi pamoka, bet nieko nepadaryta, nepasimokyta. Sodybos populiarinimui keliaujantiems turistams pasitarnautų ir lankstinukas apie jos istoriją, dailininko ir jo artimųjų gyvenimus, apylinkių, kurias dailininkas tapė, vaizdai. Jei Rokiškis šiemet yra Lietuvos kultūros sostinė, tai tikrai dar nevėlu imtis krašto kultūrai reikalingų darbų, o ne vienadienių popsinių renginių. Tebegalioja ir mūsų siūlymas bent vasaros sezonui skirti minimalų etatą vienam iš Just. Vienožinskių giminės žmonių ekspozicijai tvarkyti ir prižiūrėti, sutikti atvykstančias lankytojų grupes ar pavienius dailės mylėtojus.

Neprarandame vilties, kad žingsnis po žingsnio įmanoma spręsti Just. Vienožinskio sodybos apsaugos, prieinamumo ir išviešinimo problemas, o Rokiškio rajono vadovybė neliks pasyvi stebėtoja. Savo ruožtu neatsisakome bendradarbiauti ir talkinti. Tam mus įpareigoja Just. Vienožinskio, kurio portretas jau daugelį metų kabo Tapybos katedroje, vardas.

Vietinių „kultūros ministrų“ nesuvokta reikšmė

Dailininkas Raimondas GAILIŪNAS

Man atrodo, kad jie – dailininkai – teisūs. Juk Vienožinskis – lietuvių dailės mokyklos pradininkas, Kauno dailės mokyklos įsteigėjas. Jam dėmesio, žinoma, per mažai. Atrodo, dar sovietmečiu rodyklė būdavo, o dabar – nubrauktas tarsi nebūtų ir buvę. Tiesiog manau, kad vietinių „kultūros ministrų“ nesuvokta jo reikšmė. Kas kultūra užsiima, jos vadyba, „kultūrinius perliukus“ turėtų rinkti vienon vieton ir duot jiems dėmesį. Tokioj situacijoj kaži koks ir Šepkos būtų buvęs likimas. Ačiū menininkams iš Vilniaus, kurie atsitiktinai Šepkos darbus pamatė… Juk irgi buvo nugrūstas Žemaitijon beprotnamin. Kol galų gale davė jam gryčią prie Pandėlio. Ir Vienožinskio atminimo išsaugojimo problema turi būti iškelta. Jis buvo korifėjus. Visa karta iš Vienožinskio išaugo. O dailininkai kelia klausimą ne todėl, kad neturi ką veikti, o todėl, kad skauda jiems dūšią, jog dedasi tokie dalykai. Jei už Šepką pliusiukas, tai už Vienožinskį – penkiagubas minusas.

Ačiū vilniečiams, kad jie baksnoja

Aldona ŽĖKIENĖ Obelių seniūno pavaduotoja

Privažiavimas prie Just. Vienožinskio sodybos – geras, vasarą kelias greideriuojamas, žiemą sniegas valomas, tik vieną nuorodą į sodybą nuo pagrindinio kelio kažkas pasisavino, o kita yra. Nuoroda jau pagaminta, suderinta, teliko atsivežti iš Vilniaus ir pastatyti. Artimiausiu laiku tai ir bus padaryta. Gaila, bet nepamenu, kad pastaruoju laiku kas būtų kreipęsis dėl sodybos paieškų… Manau, per metus susidarytų iki penkių žmonių… Juos obeliečiai labiau žino kaip ūkininkus.

Aišku, dėmesio Just. Vienožinskiui mažai. Rokiškis – kultūros sostinė, o Just. Vienožinskis stovi prie dailės ištakų. Jo gimtinė čia, gal kažkas turėtų skirti daugiau dėmesio. Mums reikėtų pelnytai didžiuotis, o jis užmirštas ir nustumtas. Per „Obelinę“ bandysim organizuos edukacinę kelionę, į Just. Vienožinskio tėviškę taip pat. Gal tie, nuo kurių tai priklauso, galėtų šio garsaus žmogaus gimtinę bent įtraukti į maršrutus. Jūs visi nuvažiuokit pažiūrėti, kaip ten atrodo. Valdžios vyrai seniai žadėjo, bet viskas tuo ir baigėsi. Ačiū vilniečiams, kad jie mums baksnoja, iš toliau geriau matyti.

Yra kas labiau laukia dėmesio…

Irena MATELIENĖ

Rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė

Man sunku pasakyti, ar kreipimesi paminėti 1992, 2011 metų pažadai buvo realūs. Dokumentuotų sprendimų dėl memorialinio muziejaus ar apsaugos įrengimo man nepavyko rasti. Sutinku, jog ieškantiems dailininko sodybos tikrai nepakanka vienos nuorodos prie Obelių kelio. Antrąją nuorodą inicijuosime. Kaip ir dialogą su dailininko šeima apie tai, kaip, sutelkę jėgas, galėtume padėti privačiai dailininko sodybos muziejaus iniciatyvai. Nuoširdžiai abejoju, ar dailininko sodyboje esančio muziejaus veiklai nuolatos prižiūrėti pavyktų rasti žmogiškųjų išteklių, nes artimiausiu metu etatų kultūros įstaigose nedaugės, o dėmesio kantriai laukia Salų dvaro meno centro, Kamajuose kuriamo Antano Strazdo muziejaus, Teatro muziejaus Panemunėlyje, Komarovskių šeimos paveldo viešinimo Kavoliškyje ir kitos iniciatyvos.

Rokiškyje vyksta daug dešimtmečius skaičiuojančių teatro, muzikos festivalių, tautodailės plenerų, pasaulyje garsių atlikėjų koncertų, parodų ir kitų renginių. Šie renginiai – aukščiausio lygio, sukviečiantys geriausius savo srities profesionalus, ir nėra vienadieniai ar popsiniai.

Kviečiu Dailės akademijos dėstytojus apsilankyti Rokiškyje, susitikti su kultūros specialistais. Įdomu išgirsti, kokių idėjų jie brandina ruošiantis Just. Vienožinskio 135–osioms gimimo metinėms 2021–aisiais. Jų profesionalus ir dalykiškas indėlis į dailininko atminimo puoselėjimą labai laukiamas.

bangenis

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie