Mūsų visuomenei politikų ir valstybės veikėjų dalijami oraus gyvenimo pažadai kol kas tebėra 17-osios Vyriausybės planuose. O gyvenimo skaudulių – kiekvienoje srityje: darbuotojai baiminasi naujojo Darbo kodekso, nesutramdomas smurtas artimoje aplinkoje kelia abejonių, ar pavyks iki 2020-ųjų panaikinti valstybinius vaikų namus, už vaikų saugumą atsakingoms institucijoms pirštu bedama dėl jų formalaus darbo, laikinųjų ir budinčių globėjų, galinčių prisiimti iš tėvų paimtų vaikų globą, reikia ieškoti su žiburiu. Socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį, Rokiškyje darbo vizito viešėjusį gegužės 11 d., kalbino „Gimtojo…“ korespondentė Aldona MINKEVIČIENĖ.
– Pone ministre, kaip Jūs išaiškintumėte politikų dažnai naudojamą frazę „gyventi oriai“?
– Orus gyvenimas – tai ne vien pinigai. Žinoma, pinigai labai svarbu. Jeigu vienam šeimos asmeniui per mėnesį tenka ne mažiau kaip 238 eurai, tai nėra skurdas. Bet orumas ne tik materialinė pusė. Tai žmogaus santykiai: ar jis nėra vienišas, ar turi ryšių su šeima, bendruomene. Orumas suvokiamas ir kaip kiekvieno žmogaus teisė, pavyzdžiui, darbuotojo teisė reikalauti darbdavio mokėti didesnį atlyginimą, darbo sąlygų ir teisingo požiūrio. Visuomenei, kaip ir kiekvienai šeimai, svarbiausi yra tarpusavio ryšiai bei jų reikšmės suvokimas. Taigi šalia pinigų, vieno iš oraus gyvenimo rodiklių, turime rūpintis savo bendruomeniškumu. Tai labai kompleksiška ir daugiasluoksnė samprata.
– Jūsų oraus gyvenimo samprata – graži, bet tik teorija ar ji paremta Jūsų šeimos, auginančios penkis vaikus, gyvenimo modeliu? Žinote, kokia suma per mėnesį tenka vienam Jūsų šeimos nariui?
– Jeigu atvirai, nežinau, neskaičiavau…
– Juk anksčiau, kol nebuvote ministras, reikėjo skaičiuoti?
– Ir anksčiau nežinojau. Mūsų šeimoje pinigai nėra svarbiausias dalykas. Tokia jau šeima… Niekada neieškojome, ar mums priklausytų kokios nors valstybės išmokos. Tiesiog mūsų požiūris į šeimą ir gyvenimo prioritetai kitokie.
– Bet juk nesate asketai, išgyventi gausiai šeimai reikia nemažai pinigų.
– Gyvename tėvų name, kartu su seneliais, mūsų šeimos samprata ir tarpusavio ryšiai pinigais nevertinami. Užtenka tiek, kiek turime.
Plačiau skaitykite ketvirtadienio „Gimtajame…“
