Rajono rezultatai smunka
Rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Rita Elmonienė apžvelgė egzaminų rezultatus. Matematikos egzaminą laikė 150 abiturientų, neišlaikė – 63. Šimtukų nėra. Šių metų rezultatai, palyginti su 2021 m., yra suprastėję. Pernai matematikos egzaminą laikė 170 abiturientų, neišlaikė – 40. Turėjome vieną šimtuką – juo įvertinta Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos abiturientė Uršulė Tarvydytė.
Susisiekėme su Švietimo ir sporto skyriaus vedėju Aurimu Laužadžiu ir paprašėme pakomentuoti situaciją dėl prastėjančių matematikos rezultatų, tačiau skyriaus vedėjas atsisakė tai daryti, nes dar nėra susipažinęs su situacija.
Komisija: užduočių sudėtingumas nesiskyrė
Komisija lygino 2020–2022 m. minimalius reikalavimus atitinkančių uždavinių sąlygas ir sunkumus. Išvadose pažymima, kad didelio egzaminą neišlaikiusių mokinių skaičiaus negalima sieti su užduoties sudėtingumu. Komisija negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti prielaidos, kad egzamino rezultatams įtakos galėjo turėti karantinas.
„Šių metų valstybinis matematikos brandos egzaminas tapo šoku daugeliui, todėl paprašiau atlikti išsamų tyrimą. Buvo svarbu įsitikinti, ar egzaminų uždaviniai atitiko programą. Ekspertų komisijos išvados lėmė, kad dalis (beveik 4 proc.) egzaminą laikiusių ir sėkmingiausiai jame pasirodžiusių abiturientų gaus aukštesnius balus, nei buvo įvertinta. Abejonė, kad mokiniams buvo pateikta per daug sudėtingų uždavinių, kurių jie nepajėgia išspręsti, išsklaidyta. Deja, rezultatai atspindi tikrąją mūsų matematikos situaciją. Ji yra labai bloga. Tai tik patvirtina, kad delsti negalima nė minutės“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Kaip keičiasi balai po komisijos išvadų
Komisija pasiūlė egzamino vertinimo taškus koreguoti, atsižvelgiant į minėtas pastabas dėl 19.2 ir 27 uždavinių. Tai niekaip nepakeis egzamino neišlaikiusiųjų (gavusių iki 8 taškų) ir pasiekusių patenkinamą lygį (gavusių 9–23 taškus) rezultatų.
Skirtumai tarp savivaldybių
Vėl išryškėjo skirtumai tarp miesto ir kaimo savivaldybių. Didmiesčių mokyklose matematikos egzamino neišlaikė 27,7 proc. mokinių, kaimo vietovėse – 40,1 proc.
Sėkmingiausiai matematikos egzaminą laikė Birštono (išlaikė 82,4 proc.), Rietavo (80,5 proc.), Visagino (80 proc.), Kauno miesto (74,9 proc.), Zarasų rajono (74,4 proc.), Kėdainių rajono (72,6 proc.), Šiaulių rajono (72,3 proc.), Druskininkų (71,6 proc.), Vilniaus miesto (71,2 proc.) abiturientai.
Sprendimai, keičiantys sistemą: du valstybiniai egzaminai
Parengta nauja pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo matematikos bendroji programa, kuri mokyklose bus pradėta įgyvendinti jau kitų metų rugsėjį.
Kartu su nauja vidurinio ugdymo matematikos bendrąja programa atsiras ir tarpiniai atsiskaitymai. Jau nuo 2023 m. jie užtikrins nuoseklesnį mokymąsi.
Po ilgos pertraukos nuo šių mokslo metų 10 klasės mokiniams sugrąžinta ketvirtoji matematikos pamoka, tam skiriant ir reikalingą finansavimą – 6 mln. eurų mokytojams už darbą apmokėti.
Atnaujinus vidurinio ugdymo sąrangą matematikos bei lietuvių kalbos ir literatūros bus mokomasi pagal dvi – bendrojo ir išplėstinio kursų – programas. Todėl vyks atskiri valstybiniai matematikos egzaminai bendrajam ir išplėstiniam kursui.
Stiprinama dalyko didaktika. Nuo rugsėjo 1 d. įteisinamos ilgalaikės (nacionalinės) pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programos.
Matematikos studijų krepšelio kaina padidėjo 70 proc., t. y. aukštosios mokyklos gauna daugiau lėšų ruošti matematikams.
Labai norėtųsi sužinoti apie egzaminų rezultatus mūsų rajono gimnazijose.